Gegužės 5 dieną Vilniaus universiteto Senatas suteiks Vilniaus universiteto garbės daktaro vardą Švedijos Umea universiteto profesoriui Gunnarui Kulldorffui.

Gunnaro Kulldorffo mokslinių tyrimų sritis yra matematinė statistika. Jo gauti fundamentalūs imčių teorijos ir eksperimentų planavimo rezultatai padarė nemažą įtaką taikomosios statistikos raidai.

Profesorius yra aktyvus daugelio tarptautinių mokslo organizacijų narys: pasaulinio statistikų kongreso Argentinoje programinio komiteto pirmininkas, Tarptautinio statistikos instituto prezidentas, JAV statistikų draugijos direktorių tarybos narys ir kt. Profesorius G. Kulldorffas yra ir Lietuvos statistikų sąjungos įkūrimo iniciatorius.

Tarp nuopelnų mūsų kraštui ir Universitetui pažymėtinas jo asmeninis indėlis į taikomosios statistikos studijas Vilniaus universitete. Kaip žinia, iki 1990 metų statistiniai visuomenės ir valstybės ekonomikos tyrimų metodai (gyventojų apklausos, etc.) nebuvo toleruojami. Lietuvai ši taikomosios statistikos sritis pasidarė aktuali tapus demokratine valstybe ir integruojantis į Europos Sąjungą. Prof. G. Kulldorffas aktyviai prisidėjo organizuojant imčių metodų studijas Vilniaus universitete. Nuo 1997 m. pradėti vykdyti bendri imčių teorijos akademinių mainų projektai. Inicijuoti šios srities tyrimai išaugo į sėkmingą akademinį bendradarbiavimą. Šiandien tai – universitetinis Šiaurės ir Baltijos šalių imčių metodų tinklas, sujungęs Vilniaus, Umea, Stokholmo, Juveskiulos, Tartu ir Latvijos universitetų statistikus.

Akademinio bendradarbiavimo instrumentais efektyviai naudojasi VU Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojai ir studentai – kasmet moksliniam bendradarbiavimui ir studijoms į Stokholmo ar Umea universitetus išvyksta mūsų Universiteto dėstytojai, vyresniųjų kursų studentai.

„U. V.“ skaitytojams pateikiamas specialus prof. G. Kulldorffo interviu.

Kada užsimezgė ryšiai su Baltijos valstybėmis ir konkrečiai su Lietuva? Kada Baltijos šalyse ir Ukrainoje pradėtos rengti matematikų konferencijos? Ar ryšiai su šiomis šalimis tik profesiniai, ar esama ir asmeninių simpatijų Baltijos kraštams? Kas paskatino Jus rengti matematikų ir statistikų konferencijas Baltijos šalyse?

1991 metų spalį lankiausi Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje vykdydamas Tarptautinio statistikos instituto sumanymą užmegzti šio instituto ryšius su atgavusių nepriklausomybę šalių universitetais ir statistikos departamentais. Metais anksčiau, 1990-ųjų balandį, buvau nuvykęs į Maskvą, Kijevą ir tuometinį Leningradą. Vizito tikslas buvo toks pats.

Šiose kelionėse man susidarė įspūdis, kad lankytuose universitetuose buvo plėtojami ir tiriami matematiniai statistikos metodai, mokslinis jų lygis – labai aukštas, tačiau kai kurioms svarbioms statistikos sritims dėmesio nebuvo skiriama ar jo nepakako, pvz., imčių metodams. Teko susitikti su daugeliu kolegų, kurie tapo draugais. Ypač artimi ryšiai užsimezgė su Baltijos šalių statistikais. Dabar Baltijos šalys yra artimi kaimynai, tačiau anuomet – nepažįstamos, dengiamos geležinės (šaltojo karo) uždangos.

Nuo 1992 metų ryšiai su kolegomis Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainoje ir Rumunijoje tapo glaudesni ir nuolatiniai. Prieš dešimtį metų įkurtame Baltijos imčių metodų universitetiniame tinkle dalyvavo ir lietuviai docentai Danutė Krapavickaitė ir Aleksandras Plikusas. Šis tinklas išaugo, ir dabar jame dalyvauja keletas Šiaurės šalių universitetų.

Mes kasmet rengiame konferencijas – studijų savaites, kurios vyksta iš eilės visose trijose Baltijos šalyse. Šių konferencijų tikslas – stiprinti imčių metodų mokslo ir metodologijos tyrimus Baltijos šalyse, sudominti šios statistikos šakos problemomis jaunus mokslininkus ir studentus, puoselėti ir ugdyti ryšius tarp mokslininkų, studentų ir statistikų praktikų Baltijos ir Šiaurės šalyse.

Ryšiai su Ukrainos statistikais pakrypo kita vaga – kartu suorganizavome Skandinavijos–Ukrainos Matematinės statistikos konferencijas 1995 ir 1997 metais. Vėliau buvo surengtos taikomosios statistikos tarptautinės mokyklos, kurias rėmė TEMPUS projektai.

Ar Jums svarbu tarptautinis bendradarbiavimas? Vadovavote tarptautinėms organizacijoms ir daugeliui projektų. Papasakokite apie šio darbo uždavinius ir sunkumus.

Tarptautiniais ryšiais susidomėjau dar būdamas studentas, XX a. penktojo dešimtmečio pabaigoje. Pirmiausia tapau tarptautinio jaunimo judėjimo YMCA nariu. Puikiai atsimenu tarptautinį skautų sąskrydį Prancūzijoje 1947 metais ir tarptautinę jaunimo konferenciją Velse 1951 m. Kitokia tarptautinio bendravimo patirtis buvo statistikos studijos Kalifornijos universitete Berklyje ir Šiaurės Karolinos universitete Chapel Hile 1952–1953 mokslo metais. 1957–1965 metais teko dirbti tarptautinio jaunimo judėjimo YMCA vadovybėje. Ši patirtis labai pravertė vėliau, kai 1978– 1993 metais teko dirbti Tarptautiniame statistikos institute (buvo šios tarptautinės organizacijos prezidentas – red. past.). Nuostabus dalykas yra darbas tarptautinėje organizacijoje, kuomet turi suprasti, gerbti ir tinkamai įvertinti tokius skirtingus, kartais net, atrodytų, priešingus požiūrius ir argumentus ir kantriai ieškoti bendro sutarimo ar sprendimo, kuris tenkintų visus dalyvius.

Imčių teorija taikoma ekonomikoje, sociologijoje, demografijoje, valstybės statistikoje, medicinoje, gamtos moksluose ir technologijose. Galbūt kurios nors sritys Jus ypatingai domina?

Visos paminėtos sritys yra labai svarbios. Aš daugiausia domėjausi oficialiąja (valstybės) statistika. Penkiolika metų (1988– 2003) buvau Švedijos valstybinės statistikos departamento patarėjas. Nuo 1991-ųjų bendrauju su Lietuvos valstybinės statistikos departamentu ir panašiomis Estijos bei Latvijos įstaigomis. Mano paties mokslo tyrimai buvo skirti teoriniams imčių metodų aspektams.

Kas Jus sieja su Lietuva ir Vilniaus universitetu? Kada užsimezgė šie ryšiai? Ar dažnai tenka viešėti Lietuvoje?

Lietuvoje pirmą kartą lankiausi 1991 metų spalį, buvau profesoriaus Vytauto Statulevičiaus svečias. Tada susipažinau su Vilniaus universitetu bei Matematikos ir informatikos institutu. Vėliau Lietuvoje lankiausi keturis kartus, dalyvavau konferencijose Vilniuje ir Palangoje. Su lietuviais Universiteto dėstytojais ir studentais susitinku ir savajame universitete Umea. Čia jie atvyksta trumpalaikėms (mėnesio) stažuotėms.

Šią vasarą vyks 9-oji tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencija, kurioje vienai sekcijai vadovausite Jūs pats. Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie problemas, kurios bus nagrinėjamos šioje konferencijoje, ir apie jos dalyvius?

Tai pirmoji Vilniaus tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencija, kurioje yra atskira Imčių metodų sekcija. Tai nuoseklios šios statistikos mokslo srities plėtros Lietuvoje per paskutiniuosius dešimtį metų rezultatas. Paskaitų skaityti pakviečiau tris žymius imčių teorijos mokslininkus iš Kanados ir Naujosios Zelandijos: Jon Rao, Alastair Scott ir Mary Thompson. Jų paskaitos turėtų atskleisti, jog imčių teorija jungia gilius akademinius tyrimus su svarbiais taikymais, bei sudominti tikimybininkus ir statistikus, dirbančius ir kitose srityse. Dalyvauti šios sekcijos darbe su trumpais pranešimais pakviečiau nemažą skaičių imčių teorijos specialistų.

Ar Vilniaus universiteto garbės daktaro vardas – pirmasis toks Jūsų titulas? Kaip jį vertinate?

Taip, tai pirmasis kartas. Tai didelė garbė ir jaučiuosi tvirtai susietas su Lietuva.

Per daugelį tarptautinio darbo metų mačiau, kad šios pastangos yra vertinamos svetur, džiaugiausi užsimezgusia draugyste. Tikiu, kad šių mano darbų prasmingumą įvertins kolegos namuose ir darbai bus tęsiami.

Kaip vertinate Vilniaus universiteto ir Lietuvos matematikos mokslo padėtį, matematikų darbus pasauliniame kontekste?

Lietuvos tikimybių teorijos ir matematinės statistikos mokykla yra aukštai vertinama tarptautiniu mastu. Vilnius buvo vienas iš penkių pagrindinių šios mokslo srities centrų buvusioje SSSR. Profesoriai Vytautas Statulevičius, Bronius Grigelionis, Vygantas Paulauskas yra plačiai žinomi šios srities mokslininkai.

Kokie Jūsų laisvalaikio pomėgiai ir hobiai? Ar turite šeimą, ar aktyviai darbuojantis profesinėje sferoje lieka laiko jai?

Mėgstu slidinėti, plaukti, šokti. Taip pat užsiimu orientaciniu sportu. Domiuosi šeimos istorija. Mėgstu klausytis muzikos, fotografuoju. Artimiausi mano šeimos nariai yra fotonuotraukoje: trys vaikai ir keturi anūkai. Mano žmona Barbo yra mokytoja, dabar pensininkė. Dukra Kristina yra chemikė, sūnus Martinas – biostatistikas Harvarde, Stefanas – „Eriksono“ kompanijos kompiuterių inžinierius.

Laiko dažnai trūksta, tad svarbu jį tinkamai išdalyti svarbiausiems reikalams. Man dar tik 78 metai. Žvelgiu į priekį, kur laukia daug nenuveiktų darbų.

Redakcijos prierašas: redakcija nuoširdžiai dėkoja MIF profesoriui Mindaugui BLOZNELIUI, padėjusiam rengti šį interviu.