Studijos atveria plačias galimybes – ne tik suteikia specialybės žinių, nutiesia kelius būsimai karjerai, bet ir padeda atrasti veiklos sritį, kurioje esi geriausias. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete savo gyvenimo kelią atrado ir ergoterapijos specialybės ketvirtakursė, Studentų atstovybės Medicinos fakultete pirmininkė Giedrė Mikulėnaitė.

Sužavėjo ergoterapija ir darbas su vaikais

G. Mikulėnaitė ergoterapijos specialybę pasirinko ne iš karto. Baigusi mokyklą pirmaisiais metais ji neįstojo į VU Medicinos fakultetą, todėl mokėsi papildomai, kad išlaikytų egzaminus geriau. „Tuo metu įsidarbinau ligoninėje ir iš arti susipažinau su medikų darbu. Dirbau reabilitacijos skyriuje, mačiau, kaip dirba ne tik gydytojai, bet ir kiti medicinos specialistai. Mane sužavėjo darbas palaikant artimą ryšį su pacientais, sergančiais įvairiomis neurologinėmis ligomis. Tuomet nusprendžiau, kad noriu studijuoti ne mediciną, o ergoterapiją“, – prisimena studentė.

Studijų metu G. Mikulėnaitę sudomino darbas su vaikais. Suaugęs atlieka visas paskirtas užduotis ir pratimus, nes supranta, kad tai padeda pasveikti, o su vaikais viskas kitaip. „Prie vaiko reikia mokėti prieiti, užmegzti kontaktą, susidraugauti, bendrauti kaip su lygiu sau žmogumi. Turi būti atviras, draugiškas ir šiltas. Visus metus atlikau praktiką Onkologijos skyriuje, kur gydomi vaikai, sergantys įvairiomis onkologinėmis ligomis, laukiantys kraujo čiulpų operacijos“, – pasakoja būsima ergoterapeutė.

Ergoterapeutas dažniausiai skiria pratimus smulkiajai rankų motorikai, smulkiesiems raumenims lavinti. Jei pacientas sveiksta po neurologinių pažeidimų, tai gali būti darbas su pažintinėmis funkcijomis. Ieškoma būdų, kaip padėti pacientui, kuris nesiorientuoja laike, duodamos užduotys kognityviniam pažinimui lavinti. Jei vargina atminties sutrikimai, pacientas mokosi atsiminti tam tikrus smulkius dalykus, rašo dienoraščius, tiksliai pažymi, kada ir ką veikė, ir pan. Jei pacientas sveiksta po sąnario protezavimo operacijos, ergoterapeutas organizuoja mankštų terapiją.

Susipažino su akademine „virtuve“

G. Mikulėnaitė nuo pirmo studijų kurso aktyviai įsitraukė ne tik į studijas, bet ir į VU Studentų atstovybės veiklą, padėdavo organizuoti įvairius renginius, dalyvaudavo kitų universiteto padalinių veikloje. Po metų ji tapo programos „Sąžiningai“ koordinatore, o antrame kurse – ir Studentų atstovybės Medicinos fakultete pirmininke. Po dvejų metų kadencijos aktyvi studentė buvo antrą kartą išrinkta pirmininke. „Per visą laikotarpį teko užsiimti įvairia veikla. Iš pradžių buvo tiesiog įdomu, kad galiu padėti studentams ir universiteto bendruomenės nariams. Vėliau supratau, kad darbas su komanda, administracija, universiteto studentais gali nulemti mano karjeros pasirinkimo galimybes“, – sako G. Mikulėnaitė.

Giedrę visą laiką domina ir mokslas, ir studijos, ir akademinė veikla. Ją žavėjo mintis, kad galėtų tapti dėstytoja: „Kai tapau pirmininke, teko vesti daug mokymų studentams ir dėstytojams, pamatyti iš arti akademinės veiklos „virtuvę“. Supratau, kad galima išsiugdyti įvairias savybes: drąsiai stovėti prieš auditoriją, aiškiai dėstyti mintis, nebijoti išsakyti savo nuomonės, šių dalykų mokyti ir motyvuoti kitus. Tai labai įdomus darbas, susidedantis iš įvairių aspektų.“

Studentų atstovybės pirmininkė gilinasi į mokymus apie komandos formavimą, darbo metodiką, akademinę veiklą, kaip turėtų atrodyti studijos, kokios studijos vyksta užsienio universitetuose, kokie galėtų būti sąlyčio taškai gerinant studijų kokybę.

Dalyvauti gali visi studentai

G. Mikulėnaitės manymu, tokia veikla labai svarbi studentams, nes ugdo būsimų specialistų gebėjimus: „Tenka bendrauti ne tik su studentais, bet ir su akademinės bendruomenės nariais – dėstytojais, lektoriais, profesoriais. Taip pat ir su kitais universiteto darbuotojais – skyrių vadovais, prodekanais, dekanu, rektoriumi. Vienas didžiausių to privalumų – sugebėjimas rasti bendrą kalbą tiek su aukščiausio lygio vadovais, tiek su studentais. Tai svarbus įgūdis būsimiems medikams, kuriems teks dirbti medicinos įstaigoje, bendrauti ir su jos vadovais, ir su pacientais.“

Studentų atstovybėje veikla yra savanoriška, todėl gali prisidėti kiekvienas. Studentai kviečiami į tradicinius renginius, atvirų durų dienas, įvairius susirinkimus, susitikimus, kur G. Mikulėnaitė pasakoja apie atstovybės veiklą, atsakinėja į klausimus. Dažnai pasitaiko, kad ateina studentas pasikonsultuoti kokiu nors jam rūpimu klausimu, o po kelių dienų grįžta ir  sako, kad norėtų įsitraukti į veiklą ir padėti kitiems.

„Medicinos studentams tenka didelis studijų krūvis, renginiams nelieka daug laiko. Organizuojame tik tradicinius renginius, kiekvienais metais juo stengiamės pateikti skirtingai, kad būtų įdomu. Pradedame nuo vasaros renginių – tai pirmakursių stovyklos, išvykos į Trakus, Rugsėjo 1-osios šventės, pirmakursių krikštynos. Taip pat organizuojame dviejų savaičių renginių ciklą, skirtą paminėti Medicinos fakulteto gimtadienį, kurio metu diskutuojame kokia nors visuomenei aktualia tema“, – pasakoja G. Mikulėnaitė.

Be tradicinių renginių, Medicinos fakulteto Studentų atstovybė rengia ir proto mūšius, ir pirmosios pagalbos mokymus, taip pat renginius, skirtus socialinėms akcijoms, pavyzdžiui, kraujo donorystei. Šiais metais pirmą kartą surengtas kaniterapijos seminaras, kuriame studentai susipažino su alternatyviu reabilitacijos būdu, kai norint pasiekti geresnės fizinės, emocinės paciento sveikatos į pagalbą pasitelkiamas specialiai paruoštas šuo.

Dar svarsto, kokį darbą dirbs

„Kokį darbą dirbsiu baigusi studijas, dar negaliu tiksliai pasakyti. Svarstau, ar noriu dirbti pagal specialybę. Mane labai domina akademinė veikla, man patinka dirbti su akademiniais procesais, tai mano „arkliukas“, kuris mane veda į priekį“, – teigia G. Mikulėnaitė.

Aktyvi studentė suprato, kad šioje srityje galėtų geriausiai save realizuoti, daug pasiekti, padėti kitiems įgyti naujų kompetencijų.

Pasak merginos, nuo kiekvieno studento gali priklausyti studijų kokybės gerinimas. „Per studijų muges būsimi studentai dažnai klausia, ar viena, kita specialybė yra perspektyvi, kokia galimybė gauti darbą. Reikia suprasti, kad nė viena specialybė nebus perspektyvi, jei nedirbsi, kad pasiektum daug ir būtum geriausias. Jei stengsiesi iš visų jėgų, visada pasieksi tai, ko nori. Yra labai daug gerų pavyzdžių, kai žmonės studijų metais dirba, pradeda nuo žemiausios grandies ir pasiekia aukštas pozicijas. Viskas priklauso nuo mūsų pačių“, – apibendrina Giedrė Mikulėnaitė.