Sakoma, kad savam kaime pranašu nebūsi, o štai iš kaimynų visada yra ko pasimokyti. Šia išmintimi pasinaudojo Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto reabilitologai, kurie į svečius pasikvietė Rygos Stradinio universiteto (Latvija) Reabilitacijos fakulteto dekanę prof. Signę Tomsonę. Viešnia dalyvavo aktyviose diskusijose su kolegomis lietuviais, skaitė paskaitas kineziterapijos ir ergoterapijos studentams. Glaudus bendradarbiavimas su kaimyninės šalies universitetu tęsiasi nuo 2013 m., dalyvaujama „Nordplus“ (Nordplus higher education) veikloje.

Turtingą ilgametę praktinę patirtį ergoterapijos srityje turinti profesorė dosniai dalijosi praktiniais ir moksliniais atradimais, susijusiais su senyvo amžiaus žmonių ir aplinkos sąveika. Prof. S. Tomsonės teigimu, nuolat augant senyvo amžiaus žmonių skaičiui ir senstant mūsų visuomenei, vienas iš pagrindinių tikslų yra palaikyti veiksmingą ir tvarią sveikatos priežiūros sistemą ir užtikrinti reabilitacijos paslaugų prieinamumą, testinumą ir nenutrūkstamumą. Savo paskaitose profesorė kalbėjo apie šiuolaikinės visuomenės senėjimo problemas ir galimybes prisitaikyti, naudoti novatoriškus techninius sprendimus, skatinti aktyvaus ir sveiko senėjimo principus. Savarankiško gyvenimo galimybė, jos teigimu, yra vienas senyvo amžiaus žmonių prioritetų. Būtent tokias tiesas prof. S. Tomsonė stengėsi įdiegti paskaitose dalyvavusiems ergoterapijos ir kineziterapijos III kurso studentams ir reabilitacijos magistrantams. Paskaitų paklausyti buvo pakviesti ir fizinės medicinos ir reabilitacijos rezidentai, dėstytojai.

Pasak vizito koordinatorės, Medicinos fakulteto docentės dr. Aušros Adomavičienės, „dalijimasis tarptautine patirtimi yra labai svarbus mokymosi visą gyvenime kontekste. Ši vizituojanti profesorė yra mokslinius tyrimus inicijuojantis žmogus, todėl jos patirtis tiek studentams, tiek darbuotojams yra nepakeičiama.“

Senėjimo problema aktuali visame pasaulyje, tad, be abejo, ir Lietuvoje. Reabilitacijos specialistams ypač svarbus sveiko ir aktyvaus senėjimo aspektas. Sėkmingo senėjimo komponentai yra fizinė, psichinė, dvasinė ir socialinė sveikata. Anot dr. A. Adomavičienės, fizinis aktyvumas ne tik gerina sveikatą, bet ir skatina pagyvenusius žmones bendrauti, savanoriauti, padeda susirasti draugų ir didina bendrumo jausmą, be to, teigiamai veikia ilgalaikę ir trumpalaikę atmintį, suvokimą, nuotaiką, savivertę, savarankiškumą, padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, depresijos, diabeto ir kitų ligų arba pavėlinti jų atsiradimą. 

Pasak prof. S. Tomsonės, tinkamai pritaikyta ir poreikius atitinkanti veikla teigiamai veikia pagyvenusių žmonių fizinį pajėgumą, gerina pusiausvyrą ir funkcines galimybes; fiziškai aktyvūs vyresnio amžiaus žmonės pasižymi geresne psichosocialine sveikata, geresniu funkcionalumu ir aukštesne saviverte. Visa tai net du kartus padidina tikimybę senti sėkmingai, ir priešingai – fiziškai neaktyviems asmenims atsiranda du kartus didesnė tikimybė patirti funkcinius suvaržymus ir nepasitenkinimą gyvenimu. Be to, dėl fizinio pasyvumo didėja rizika atsirasti nutukimui, antsvoriui, cukriniam diabetui ir vėžiui. Todėl vyresnio amžiaus žmonių fizinis aktyvinimas yra viena svarbiausių priemonių siekiant sėkmingo senėjimo.

Dažnai girdime sakant, kad šiuolaikinis jaunimas yra egocentriškas, todėl jam sunku suprasti senyvo amžiaus žmones, įsijausti į jų patirtis. Vis dėlto domėjimasis su reabilitacija susijusiomis studijomis auga. Jeigu atvirai, sako dr. Aušra Adomavičienė, geram reabilitacijos specialistui nėra taip svarbu įsijausti į ilgametę paciento patirtį. Į žmogų žiūrima biopsichosocialiniu požiūriu – svarbiausias teisingai nustatyti funkcinius sutrikimus ir įvertinti sutrikusias veikas ar galimybes jose dalyvauti, o jau vėliau galvojant apie tinkamus metodus reikia atkreipti dėmesį į natūraliai pasikeitusius senyvo amžiaus asmens fiziologinius procesus, dėl kurių dažnai sunkiau prisitaikoma prie kintančios aplinkos. Senėjimas apima psichologinius ir fiziologinius aspektus, todėl pagrindinis specialisto tikslas nukreiptas į savarankiškumo išsaugojimą išlaikant ankstesnį aktyvumo lygį, taip užtikrinant pasitikėjimą, teigiamas emocijas ir aukštesnį gyvenimo kokybės lygį senatvėje. Pasak dėstytojos, susidomėjimas ergoterapijos ir kineziterapijos studijų programomis lengvai paaiškinamas: „Jaunimą neabejotinai vilioja daug praktikos turinčios programos ir puikios įsidarbinimo Lietuvoje ir užsienyje galimybės.“