Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Medicinos istorijos muziejus sulaukė reikšmingos dovanos – VU muziejaus direktorius, medicinos istorikas, filantropas, Amerikos lietuvis dr. Ramūnas Kondratas padovanojo XX a. pradžios ofortą – Zofijos Stankievič atliktą grafikos darbą, vaizduojantį Šv. Jonų bažnyčią, su Vilniaus Stepono Batoro universiteto histologijos profesoriaus Jurgio Stanislovo Aleksandrovičiaus paliktu įrašu.

Šį meno kūrinį dr. R. Kondratas įsigijo LIX Vilniaus aukcione. Ant jo pasporto galima matyti lenkų ir lotynų kalbomis įrašytą prof. J. S. Aleksandrovičiaus palinkėjimą tuometinei studentei Juzefai Aukštukaitei-Vitkovskai medicinos studijų baigimo proga.

„Džiaugiuosi galėdamas prisidėti prie unikalios Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto istorijos paveldo išsaugojimo. Šiame originaliame meno kūrinyje įamžintas iki 1926 m. datuojamas J. S. Aleksandrovičiaus palinkėjimas mus nukelia į tuos laikus, kai buvo išleista pirmoji tuometinio Medicinos fakulteto laida, ir pasakoja apie gilias akademines tradicijas bei vertybes Vilniaus (tuometiniame Stepono Batoro) universitete“, – teigia dr. R. Kondratas.

Prof. J. S. Aleksandrovičius buvo J. Aukštukaitės doktorantūros vadovas. Įdomu tai, kad pats paveikslas ir palinkėjimas yra ir oficiali, ir labai nuoširdi asmeninė profesoriaus dovana. Šv. Jonų bažnyčią vaizduojančio grafikos darbo autorė – profesoriaus teta, garsi grafikė Zofija Stankievičiuvna. Paveikslo siužetas tiesiogiai siejamas su Vilniaus Stepono Batoro universiteto Medicinos fakulteto Histologijos katedra, 1921 m. veikusia Pilies gatvės patalpose, šalia Šv. Jonų bažnyčios.

VU Medicinos fakultete medicinos istoriją dėstantis dr. Aistis Žalnora, surinkęs daug su šiuo paveikslu susijusios informacijos, teigia, kad Jurgis Stanislovas Aleksandrovičius (Aleksandrowicz, 1886–1970) gimė 1886 m. rugpjūčio 2 d. Stočkėse Petrovske, jo tėvas, Bronislovas Aleksandravičius, buvo miškininkas. Šio mokslininko sąsajos su Vilniaus kraštu ir istorine Lietuva buvo itin glaudžios – tikėtina, kad meilę gamtai mokslininkas paveldėjo iš senelio Jurgio Aleksos, vėliau pasivadinusio Aleksandrovičiumi (1819–1894), kuris 1831 m. dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos sukilime prieš caro valdžią, o vėliau atsidėjo mokslinei karjerai – tapo žymiu botaniku.

Dr. Aistis Žalnora VU Medicinos fakultete dėsto medicinos istoriją

1904 m. J. S. Aleksandrovičius (jaunesnysis) baigė gimnaziją Varšuvoje (Lenkija). Studijavo medicinos ir gamtos mokslus Varšuvoje, Ciuriche (Šveicarija), Monake, Heidelberge (Vokietija), Paryžiuje (Prancūzija) ir Jenoje (Vokietija). 1909 m. Ciuriche jis apgynė filosofijos mokslų daktaro laipsnį, 1913 m. Jenoje – medicinos daktaro laipsnį. 1913 m. dirbo chirurgu karo ligoninėje Belgrade (dab. Serbija), 1913–1918 m. –Krokuvos Jogailaičių universitete asistentu Aprašomosios anatomijos katedroje ir docentu Dailės anatomijos katedroje. 1914–1915 m. kaip gydytojas dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare.

1919 m. į Vilnių atvykęs J. S. Aleksandrovičius buvo paskirtas Stepono Batoro universiteto Medicinos fakulteto Aprašomosios anatomijos katedros vedėju ir tapo šios katedros kūrėju. Vėliau vėl buvo pašauktas į kariuomenę tarnauti vyr. gydytoju ulonų pulke. Mokslininkas garsėjo kaip gabus organizatorius ir prisidėjo kuriant visą Medicinos fakultetą – parūpino mokslinio inventoriaus, knygų, įrengė patalpas ne tik Anatomijos, bet ir Histologijos-embriologijos katedrai, todėl tapo ir pirmuoju Histologijos katedros vadovu.

Mokslinė J. S. Aleksandrovičiaus veikla originali – bestuburių inervacijos tyrimai. Vilniuje, vėliau Lvove (dab. Ukraina), Plimute (Anglija) paskelbti keli mokslininko darbai šia tema. Profesorius garsėjo kaip puikus pedagogas, visada vaizdingai perteikiantis žinias paskaitose ir pratybose, itin pareigingas ir stropus, mokėjo gražiai ir tiksliai piešti. Deja, Vilniuje dirbo neilgai – 1929 m. persikėlė į Lvovą.

Medicinos istorijos muziejui dovanoto paveikslo įraše prof. J. S. Aleksandrovičius sveikina savo doktorantę, sėkmingai išlaikiusią egzaminus, pademonstravusią puikius gydytojo praktinius įgūdžius ir įgijusią teisę bei privilegiją tapti šios kilnios profesijos atstove. Profesorius linki jai sėkmės pritaikant įgytas specialybės žinias, prašo studentę prisiekti niekada nepamiršti savojo universiteto, visomis jėgomis remti jo siekius ir idėjas, nesutepti savo profesijos garbės netinkamais poelgiais. Taip pat primena, kad medikui būtina nuolatos mokytis, saugoti įgytas žinias, jas atnaujinti pagal naujausius medicinos mokslo pasiekimus. Savo žinias, gabumus profesorius kviečia skirti visuomenės sveikatai gerinti ir sąmoningumui didinti, o visas gydytojui derančias pareigas jis ragina visada atlikti sąžiningai ir iš visos širdies.

„Nuoširdžiai dėkoju gerbiamam dr. Ramūnui Kondratui už tokią reikšmingą dovaną Medicinos fakultetui. Nesuklysiu pasakęs, kad vieno savo gyvenimą universitetui ir mokslui skyrusio žmogaus istorija yra svarbi viso universiteto istorijos dalis. Profesoriaus Jurgio Aleksandrovičiaus gyvenimo istorija ir šis jo dvasinis paveldas – Vilniaus universiteto, šiais metais minėjusio savo 440 metų jubiliejų, praeities liudininkas, tiesos šviesa, gyvoji atmintis. Jis buvo, yra ir bus įkvėpimo šaltinis buvusiems ir esamiems studentams bei ateinančioms jaunųjų medikų kartoms“, – kalbėjo Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus.