Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete nuo 2021 m., reiškiant solidarumą su Baltarusijos tauta ir remiant kaimyninės valstybės piliečių demokratiškumo siekius, į medicinos studijas išskirtine tvarka priimti penki studentai iš Baltarusijos. Visi jie anksčiau studijavo aukštosiose mokyklose, tačiau dėl politinių neramumų ir sugriežtinto sankcijų režimo jų tolesniam mokymuisi iškilo grėsmė.

Taip studijas VU pradėjusi Jelizaveta prisipažįsta, kad už šią galimybę yra itin dėkinga. Ji sako: „Unikali galimybė įsilieti į vieno geriausių ir seniausių Europoje universitetų bendruomenę atveria naujus horizontus. Semsimės profesinių žinių, keisimės informacija ir dalysimės patirtimi su bendramoksliais ir dėstytojais. Tapsime puikiais aukšto lygio specialistais. Tikiu, kad mūsų bendravimas ir bendradarbiavimas taps dar vienu draugystės tiltu, nutiestu tarp mūsų valstybių.“

Šiuo metu Baltarusijoje gyvenanti Jelizaveta VU studijuoja nuotoliniu būdu, tačiau karantinui pasibaigus planuoja atvykti į Lietuvą. Iki šiol tik kartą Vilniuje buvusi mergina liko sužavėta sostinės senamiesčiu ir Vilniaus istorija, kuri atspindi lietuvių ir baltarusių tautų bendrystę. Mergina svajoja geriau susipažinti su miesto įžymybėmis, nacionaliniais ir kultūriniais lietuvių ypatumais ir VU Medicinos fakultetu. „Man yra didelė garbė tapti šio didžiausio ir prestižinio fakulteto studente būtent šiais, jubiliejiniais 240-aisiais, fakulteto gyvavimo metais.“

Jelizaveta sako, kad studijos VU Medicinos fakultete jai labai patinka, nes ji vertina nuolat ALMA MATER jaučiamą pagarbą, nuomonių ir pažiūrų laisvę. Mergina džiaugiasi, kad išsipildė jos slapta svajonė – mokytis lietuvių kalbos. „Pirmasis užsiėmimas su puikiu VU lietuvių kalbos dėstytoju išsklaidė visas mano baimes – viskas praėjo labai įdomiai, draugiškoje aplinkoje. Net neabejoju, kad greitai pradėsiu kalbėti šia nuostabia, nors ir nelengva, bet viena gražiausių pasaulio kalbų.“

Jelizaveta prisimena, kad nuo ankstyvos vaikystės domėjosi gyvąja gamta, jos mėgstamiausios knygos buvo enciklopedijos apie gyvūnų pasaulį, ji kasmet dalyvaudavo ir nugalėdavo įvairiose respublikinėse biologijos olimpiadose. Todėl jau anksti žinojo, kad nori studijuoti molekulinę biologiją arba mediciną. Apsispręsti padėjo šeima ir ypač – močiutė medikė. „Močiutė visą gyvenimą buvo šalia. Išskirtinė asmenybė, taktiška ir profesionali, mylima pacientų. Man ji – pavyzdys, kuriuo norėčiau sekti gyvenime.“ Pasak merginos, močiutė ją mokė, kad 50 proc. gydymo sėkmės priklauso nuo gydytojo žmogiškumo ir gailestingumo, o kiti 50 proc. – nuo žinių ir profesionalumo. Studentė yra įsitikinusi, kad tai ir yra jos būsimos profesijos sėkmės formulė.

Apie paskutinius įvykius gimtojoje Baltarusijoje Jelizaveta kalba su skausmu ir liūdesiu: „Aktyviai reiškiau ir reiškiu savo pilietinę poziciją. Bet man tiesiog pasisekė, kad labai nenukentėjau už savo nuomonę. Daug mano draugų ir pažįstamų buvo suimti ar nukentėjo taikių demonstracijų metu. Aš noriu gyventi laisvoje šalyje, kur kiekvieno žmogaus teisės ir laisvės yra gerbiamos, kur iniciatyva nėra baudžiama, o įstatymas galioja vienodai visiems piliečiams.“

Studentė savo gyvenime vadovaujasi vokiečių rašytojo, teatro kritiko, režisieriaus Bertoldo Brechto teiginiu: „Kas kovoja – gali pralaimėti, bet kas nekovoja – jau pralaimėjo!“ Ji net neabejoja, kad jai ir mylimai valstybei viskas, kas geriausia  – priešakyje: „Noriu matyti savo tėvynę demokratinę Europos valstybę. Nenoriu jausti kaltės dėl to, kad mano ir tautos vertybės bei prioritetai šiuo metu nesutampa su valstybėje veikiančia politine sistema.“

Reiškiant solidarumą su Baltarusijos tauta ir remiant kaimyninės valstybės piliečių demokratiškumo siekius, iš viso į VU buvo priimta apie 150 baltarusių studentų. Tikimasi, kad ši iniciatyva suteiks galimybę jauniems ir motyvuotiems žmonėms sėkmingai studijuoti mūsų šalyje ir tęsti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę sudariusių tautų bei kultūrų tradicijas.