Masinės komunikacijos priemonių kaita, technologijų proveržis viešojoje komunikacijoje, turinio gausa, naujų viešųjų erdvių atsiradimas, visuomenės informavimo dalyvių pokyčiai, informacijos pateikimo formų įvairovė lėmė naujų specialistų, gebančių „kalbėti“ pasikeitusia medijų kalba – medijų lingvistų poreikį.

Pernai Vilniaus universiteto (VU) Užsienio kalbų institute buvo parengta nauja antrosios pakopos studijų programa. Šios naujos krypties specialistams rengti yra būtinas rimtas teorinis pagrindas, esamos sėkmingos dėstymo patirties įsisavinimas ir šiuolaikinės darbo rinkos poreikių įvertinimas. Aptarti šių klausimų Europos medijų lingvistai spalio 12–13 d. rinkosi į tarptautinę konferenciją „Lingvistiniai, edukologiniai ir tarpkultūriniai tyrimai 2017“ Vilniaus universitete.

Konferencijos metu surengtoje apskritojo stalo diskusijoje „Medijų lingvistika: tyrimų kryptys ir  edukacinės paradigmos“ vyko pokalbiai tarp žurnalistų, darbdavių, medijų srityje dirbančių profesionalų ir įvairių šalių mokslininkų, tiriančių šiuolaikinės masinės komunikacijos ir specifinius viešosios erdvės tekstų ypatumus.

Šiandien kiekvienam darbuotojui, kurio darbas susijęs su tekstų rašymu (žurnalistui, redaktoriui, reklamos, rinkodaros specialistui), yra būtina išmanyti medijų kalbą.

Maskvos Lomonosovo universiteto medijų lingvistikos tyrėja Tatiana Dobrosklonskaya kalbėjo apie medijų tekstų pokyčius – tendencijos matomos labai ryškiai. Mokslininkės teigimu, tekstų turinys pateikiamas atsižvelgiant į jo kontekstą. Keičiasi medijų tekstų struktūra ir apimtis, tekstai trumpėja, bet jų tikslingumas didėja.

„Jungtinėje Karalystėje per ekonominę krizę žurnalistų buvo prašoma tekstuose apie krizę nevartoti šio žodžio, o jį keisti žodžiais „augimo sulėtėjimas“, – pasakojo T. Dobrosklonskaya. Ji pacitavo garsų medijų lingvistą Michaelą Kelly: „Tai, kaip mes kalbame apie dalykus, formuoja tai, kaip galvojame apie juos.“

Diskusijoje norėta išgryninti pagrindines medijų lingvistikos specialisto kompetencijas, būtinas aukštos kvalifikacijos specialistams rengti.

„Medijų lingvistikos specialistai turėtų gerai orientuotis besikeičiančios masinės komunikacijos lauke, gebėti kalbos lygmeniu suvokti, kritiškai vertinti ir atrinkti vertingą informaciją, platinamą globalioje informacinėje erdvėje, profesionaliai kurti viešųjų ryšių, reklamos, tarptautinės informacijos, naujienų tekstus įvairiomis kalbomis visose medijų platformose“, – naujų specialistų kompetencijas vardijo Sankt Peterburgo universiteto atstovė, medijų lingvistė Lilia Duskaeva.

Daugialypio teksto suvokimas ir kūrimas skirtingoms auditorijoms ir medijų priemonėms yra viena iš svarbiausių šiuolaikinio medijų lingvistikos specialisto kompetencijų.

Kalbant apie šiuolaikinės medijų lingvistikos programos turinį, pasak jos kūrėjų, programa yra neįmanoma be komunikacijos teorijos, bet ji nedubliuoja žurnalistikos studijų.

Komunikacijos fakultetas rengia žurnalistus, rašančius lietuvių kalba, o medijų lingvistai kurs tekstus anglų, rusų ir kitomis kalbomis. Bet pagrindinis šių programų skirtumas, L. Duskaevos manymu, yra tekstų kalbos akcentavimas. Anot jos, naujoji lingvistinė programa orientuota į tekstą, atitinkantį šiuolaikines kalbinės elgsenos normas ir taisykles. Žurnalistai rengiami labiau akcentuojant rašomo teksto struktūrą.

„Būtent šios programos tikslas – rengti ne tiesiog filologą ar lingvistą, net ne žurnalistą, bet specialistą, kuris orientuotųsi visose šiuolaikinėse daugialypėse, nuolat besikeičiančiose, neišsemiamose medijų platformose ir jose kurtų“, – teigė L. Duskaeva.

Medijų lingvistai galės dirbti kalbos ekspertais ir konsultantais, kalbų rašytojais, redaktoriais, viešųjų ryšių specialistais, medijų produktų lokalizavimo specialistais, reklaminių tekstų kūrėjais, tarptautinės komunikacijos specialistais, diplomatinės tarnybos atstovais, tyrėjais.