Birželio 9 d. duris atvers Vilniaus universiteto (VU) Idėjų observatorija. Unikaliame istorinės observatorijos pastatų komplekse buvo įkurta edukacijų, laisvalaikio ir mokslo komunikacijos erdvė. Iki liepos 9 d. Idėjų observatorijoje bus eksponuojama menininko, Lietuvos erdvės agentūros įkūrėjo Julijono Urbono kūrybos paroda „Mėnesienologija“.

Observatorijų istorija VU nukelia į XVIII a., kai 1753 m. buvo įsteigta astronomijos observatorija Vilniaus miesto centre – VU ansamblyje (įkūrėjas Tomas Žebrauskas). Observatorija domėjosi ir naudojosi ne tik Lietuvos, bet ir Europos mokslininkai. Observatorija buvo uždaryta carinės priespaudos laikotarpiu – 1883 m. Stebėjimai senajame pastate niekada nebuvo atnaujinti, o besiplečiantis Vilniaus miestas savo šviesomis vertė astronomus ieškoti nuošalesnių vietų. 1919 m. VU atidarius kaip lenkiškąjį Stepono Batoro universitetą, observatorijai buvo pasirinkta nauja vieta dabartinėje M. K. Čiurlionio gatvėje. Tuo metu tai buvo Vilniaus priemiestis.

Tarpukario laikotarpiu observatorijoje daugiausia dirbo tuometinis VU rektorius Władysławas Dziewulskis ir Wilhelmina Iwanowska. Mokslininkai čia vykdė žvaigždžių fotometrijos tyrimus, kurie jau nuo 1921 m. buvo skelbiami leidinyje „Bulletin de l’Observatoire astronomique de Wilno“.

1939 m. dėl didėjančio miesto apšvietimo buvo nuspręsta kelti observatoriją į Aukštuosius Panerius, bet šiuos planus sustabdė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. Uždarius Stepono Batoro universitetą ir mokslininkams išvykus į Torunę, ten observatorija buvo pastatyta pagal Stepono Batoro universiteto observatorijos planus, kuriuos atsivežė W. Dziewulskis ir W. Iwanowska.

Dabar VU muziejaus kuruojama observatorija tampa erdve, siūlančia nedidelėms grupėms pritaikytas tiksliųjų, gamtos, socialinių ir humanitarinių mokslų pažinimo veiklas, kurios įtraukia naujus metodus, skatina pažinti mokslą ir už jo slypinčią kūrybą kasdienybėje. Kitaip nei kitos mokslo komunikacijos vietos Idėjų observatorija suteikia galimybę įgyvendinti meno ir mokslo sintezės veiklas ir atrasti naujus idėjų kūrimo ir realizavimo procesus.

Paroda „Mėnesienologija“ atliepia pagrindinius Idėjų observatorijos siekius ir sujungia meną bei mokslą. Parodoje J. Urbonas žvilgsnį nukreipia į gamtą ir ją lydinčius fizikinius bei poetinius reiškinius. Po Idėjų observatorijos pastatus ir sodą pasklidę kūriniai supažindina su įvairiais kosmologiniais modeliais mikrodalelių ir makroprocesų lygiu. Menininkas klausia, iš ko yra sudaryta visata, kaip ji vystosi ir kas jos laukia po mūsų, kokie požiūriai šiame pažinime jau pasenę ir kokių alternatyvų gali pasiūlyti menas. Kaip vieną iš kūrybinių strategijų parodos autorius pasitelkia žaidimą su etimologinėmis reikšmėmis. Taip jo pasiūlyti naujadarai virsta parafikciniais objektais, procesais ir kūriniais, kuriuose susijungia moksliniai pasiekimai, folkloras ir spekuliatyvūs scenarijai. Mėnulis šioje parodoje veikia kaip etimologinis mazgas, mitologinės trąšos, idėjų distiliacijos įrankis, nakties svečias dieną. Parodos lankytojai kviečiami patys patirti mėnesienos būsenas supantis ant postapokaliptinių supynių ar ant paties menininko baltažiedžio vairenio (augalas, naudojamas įvairiems biologiniams eksperimentams, kurį bandoma auginti kosminiuose palydovuose dėl trumpo vegetacijos periodo) sėklomis apsodintos besisukančios vejos, susipažįstant su pirmaisiais astrobotanikos išradimais.

VU Idėjų observatorijos ir parodos atidarymas vyks birželio 9 d. 18 val. (M. K. Čiurlionio g. 29, Vilnius).

Naujienas apie VU Idejų observatorijos veiklas sekite čia.