Kalbos ir su ja susijusių sričių specialistams skirtų gausių vasaros (ir rudens) renginių puokštė šiemet yra įspūdinga. Vienas ryškiausių prabėgusios vasaros renginių – Berlyne vykusi Europos metaforų tyrėjų asociacijos, kitaip vadinamos RaAM (Researching and Applying Metaphor), 11-oji konferencija. Joje tarp 200 dalyvių iš viso pasaulio dalyvavo ir šešios Lietuvos atstovės – keturios iš Vilniaus universiteto ir dvi iš Lietuvos edukologijos universiteto.

Metafora šiuolaikiniuose tyrimuose yra tarpdisciplininė sritis. Prieš beveik keturis dešimtmečius kognityvinės krypties amerikiečių mokslininkų G. Lakoffo ir G. Johnsono permąstyta metaforos samprata dabar gerokai praplėsta ir modifikuota. Net jei atsispiriama nuo kalbos, visuomet tenka pasitelkti psichologijos, komunikacijos, menų, teisės, kompiuterijos, o neretai ir stereotipiškai itin nutolusių nuo kalbos sričių, pavyzdžiui, medicinos, sporto ar architektūros, žinias.

Nustatyta, kad kai kalbėtojas vartoja daiktavardį, jo delnas būna pasuktas į viršų ir pirštai kiek sulenkti. Kai šnekantysis reiškia abstrakčią mintį per konkretų objektą, jis daro judesį tarsi suimtų abiem delnais kokią nors talpą. Pavyzdžiui, tokį judesį užfiksuotume stebėdami dėstytoją, kuris sako: „Imkime šios kalbos gramatiką ir panagrinėkime veiksmažodį“, kur ėmimas siejamas su konkrečiu daiktu, nes tik apčiuopiamą daiktą galima paimti, o gramatika yra abstrakti.

Berlyno konferencijoje „Metafora mene, žiniasklaidoje ir komunikacijoje“ daugiausia dėmesio buvo skiriama vadinamajai multimodalinei, arba daugiaterpei, metaforai. Tos kelios terpės yra raiškos būdai, tokie kaip kalba, garsas ar vaizdas. Kalba šiuolaikiniuose metaforų tyrimuose labiau suprantama kaip diskursas, t. y. tiriama neatsiejant jos nuo situacijos ir (socialinio) konteksto. Tų diskursų ir šioje konferencijoje buvo gausu: politinis, filosofinis, ekonominis ir verslo, religinis, žiniasklaidos, viešasis, medicinos ir pokalbių su diabetu ar vėžiu sergančiais pacientais, mokymo(si), mokslo populiarinimo ir vertimo ir t. t. Nenukrypdami nuo konferencijos temos, dauguma kalbėtojų neapsiribojo kalba, ne vienas analizavo ne tik kalbinę, bet ir vaizdinę bei garsinę metaforos raišką – kiną, šokį, dainavimą ir dirigavimą, fotografiją, gestus, socialiniuose tinkluose dažnai pasitaikančius memus, jau minėtą architektūrą.

Lietuvos tyrėjų darbai daugiausia buvo skirti viešajam diskursui. VU docentė Liudmila Arcimavičienė pasirinko tirti šiuo metu aktualų migracijos diskursą žiniasklaidoje ir vyrų bei moterų žurnalistų ir politikų šia tematika vartojamas metaforas. Nors ryškesnių skirtumų tarp skirtingų lyčių žurnalistų ir politikų nenustatyta, aiškėja, kad migracijos diskursas konstruojamas taip, kad viešojoje erdvėje imigrantai konceptualizuojami kaip grėsmė ir kaip „svetimi“. Pastarasis stereotipas giliai įsitvirtinęs britų žiniasklaidoje.

Kiek kitokį viešojo diskurso aspektą – namų aplinkoje patiriamą smurtą ir jo metaforizaciją Lietuvos viešajame diskurse – pasirinko VU doktorantė Justina Urbonaitė. Įdomu, kad metaforos, pasitelkiamos namų smurtui aprašyti, dažnai jį parodo kaip natūralų gamtos reiškinį, kurį sunku valdyti ir kuris tarsi yra neišvengiamas. Tikėtina, kad dėl to aukoms taip sunku sulaukti pagalbos.

VU docentė Dovilė Vengalienė ėmėsi itin vaizdaus diskurso – atviroje erdvėje matomų socialinių reklamų Kaune. Mokslininkės nuomone, verbalinė ir vaizdinė metafora veikia sinergiškai, viena kitą papildydamos. Tyrimas atskleidė, kad ne visos reklamos nuosekliai naudoja daugiaterpę metaforą. Kai kurių tikslai ir adresatas lieka neaiškūs. Nepaisant to, sėkmingų socialinių reklamų, kuriose pasitelkiama verbalinė ir vaizdinė metafora, poveikis tiek visuomenei, tiek atskiriems individams yra labai stiprus.

Ir pabaigoje – apie futbolą. Futbolo metaforos buvo viena iš konferencijos temų. Ją savo pranešime nagrinėjo portugalų tyrėja B. M. Fernandes de Sousa iš Naujojo Lisabonos universiteto. Be to, tuo metu, kai vyko konferencija, Berlynas ūžė nuo Europos futbolo čempionato keliamų emocijų. Ypač buvo karšta tą vakarą, kai Vokietija nugalėjo Italiją. Negalėjai nedalyvauti, net jei niekada nežiūri futbolo. Metaforų kalba tas kelias dienas būtų galima apibūdinti taip: buvo kur akis paganyti ir protą pamankštinti, pasisemti įkvėpimo ir gerų futbolo emocijų.