Šventiniame interviu linksma kalėdine nuotaika dalijasi Matematikos ir informatikos fakulteto Matematikos ir informatikos metodikos katedros dėstytojas doc.Romualdas Kašuba.

Dėstytojau, kokią reikšmę Jums turi šv. Kalėdos?

Visų pirma, kaip katalikui, man šv. Kalėdos yra labai svarbi šventė. Visų antra, tai stebuklų, pasakų metas: atkeliauja Karaliai, gimsta Viešpats, žmonių viltys, svajonės. Pats žmogus šv. Kalėdų laikotarpiu tampa geresnis, atviresnis, daugiau svajoja, taip pat susikaupęs pamato, kad pasaulyje, nepaisant viso jo sudėtingumo, yra labai daug gražių ir stebuklingų dalykų.

Dėstytojai šv. Kalėdų laikotarpiu irgi svajoja. Pati didžiausia dėstytojo svajonė būtų tokia: ateini dėstyti paskaitos, o studentai sėdi išpūtę akis ir įtempę ausis. Na, o jeigu tokio susidomėjimo nebūtų, mokslininkai galėtų išrasti „motyvacinį purškalą”. Dėstytojas ateina į auditoriją, atsiklausia studentų sutikimo, tuomet papurškia „motyvacinio purškalo”… Tiesiog fantastinis siužetas: visi studentai pradeda visko klausinėti! Kas? Kodėl? Kaip? Iškart atsirastų gražus studentų ir dėstytojų tarpusavio ryšys. Deja, ne visada tai įmanoma. Bet dėstytojai visada pirmiausia rūpinasi stebuklais, kurie padėtų jų studentams.

Kokios linksmiausios, įsimintiniausios Jūsų šv. Kalėdos akademinėje bendruomenėje? Kuo išskirtinė ši šventė Jums buvo?

Na, gal šįkart šiek tiek pabėgsiu nuo tradicinių atsakymų. Įsimintiniausios šv. Kalėdos universitete buvo, kai studijavau Vokietijoje ir buvau Greifsvaldo universiteto aspirantas (aspirantūra – trečiosios pakopos universitetinės studijos). Įsimintiniausios turbūt buvo todėl, kad švęsti šv. Kalėdų susirinko visa įvairiatautė universiteto bendruomenė. Man buvo labai didelis įspūdis, kadangi tarybiniu laikotarpiu Lietuvoje atvirai švęsti šv. Kalėdų nebuvo leistina, nebuvo įprasta.

Ar kada nors esate buvęs Kalėdų seneliu?

O taip, esu! Savo vaikams esu vaidinęs Kalėdų senį. Tačiau nuvyliau vaikus, nes jie atpažino tėtį. Vis dėlto linksmiausia, kad sugebėjau juos įtikinti, kad ne tėtis persirengė Kalėdų seneliu, o Kalėdų senelis buvo toks „suktas” ir, kad vaikus suklaidintų, užsimovė tėčio kelnes ir apsiavė jo batus. Taip pat esu persirengęs Kalėdų seniu fakultete, bendradarbių vaikučiams skirtoje šventėje. Šventinės nuotaikos dozė – palinkėjimai studentams!

Studentams linkiu, kad į kiekvieną dėstytoją žvelgtų kaip į savo esamą arba būsimą draugą, o ne kaip į priešą. Ir kad ieškotų „motyvacinio purškalo” recepto. Tai – vaistas nuo visų ligų. Linksmų švenčių!

Renata Domeikaitė