Emilija Puronaitė savo gyvenimo be Vilniaus universiteto (VU) dainų ir šokių ansamblio neįsivaizduoja. Muzikos ir šokio ritmu VU Matematikos ir informatikos fakulteto ekonometrijos magistrantūros studentė sukasi jau šešerius metus. Ir net tada, kai dar nežinojo, ką studijuos, buvo garantuota dėl to, kad tikrai prisijungs prie ansamblio.

VU dainų ir šokių ansamblis yra VU Kultūros centro dalis, o šiame centre gyvuoja net dvylika meno kolektyvų. Net šeši šimtai studentų dalyvauja meninėse universiteto veiklose. Kiekvienais metais centras siūlo ir naujų kūrybinių veiklų bei projektų, kurie pritraukia susidomėjusius studentus.

E. Puronaitė sutiko papasakoti ne tik apie tai, kuo ypatingas ir kuo taip užburia VU dainų ir šokių ansamblis, bet ir apie kostiumų subtilybes, kaip sekasi derinti studijas, darbą ir muzikinę veiklą, kuriozines situacijas.

– Kaip pristatytum VU dainų ir šokių ansamblį moksleiviui ar studentui, kuris apie jį nėra nieko girdėjęs?

– Tai gerokai daugiau nei šokiai, dainos ir muzika. Čia – Ansamblis. Skirtingų sričių studentai dirba kartu, tobulėja, siekia naujai perteikti tautinį meną. Svarbiausia, kad būtent čia susirasi daugybę draugų visam gyvenimui ir įgausi neišdildomos patirties.

Ansamblis – tai ne tik repeticijos ir koncertai. Ansamblis – bendruomenė, kurioje kiekvienas yra tavo draugas, kuris pralinksmins, palaikys, padės. Tą bendruomeniškumą geriausiai atspindi tradicijos – šiltas Kalėdų vakaras, vyrų ir moterų dienų šventės, Kartų sutartinė, Baronkų balius ir daugelis kitų.

Verta paminėti, kad VU dainų ir šokių ansamblis yra seniausias studentų ansamblis Lietuvoje ir puoselėja tautinį meną jau nuo 1940 m.

– Ar prieš įstodama į Vilniaus universitetą jau planavai prisijungti prie dainų ir šokio ansamblio? Ką apie jį buvai girdėjusi prieš studijas?

– Stodama dar nežinojau, ką noriu studijuoti, bet žinojau, kad tikrai stosiu į Vilniaus universitetą ir prisijungsiu prie VU dainų ir šokių ansamblio. Tai buvo mano svajonė, kadangi ansamblis būdavo tikras pavyzdys Dainų šventėse – ten pirmose eilėse matydavau puikius šokėjus, visuomet draugiškus ir linksmus. Taip pat mane sužavėjo, kad VU dainų ir šokių ansamblis turi ilgą gražią istoriją, o svarbiausia – chorą ir orkestrą. Koncertuoti kartu su gyva muzika daug smagiau!

– Esi baigusi ekonometrijos bakalauro studijas, dabar tęsi studijas magistrantūroje. Kas matematikę įkvepia muzikuoti?

– Taip, baigiau ekonometrijos bakalauro studijas su pagyrimu ir šias studijas tęsiu toliau – esu magistrantūros studentė. Nuo vaikystės mane žavėjo muzika, šokis ir daina.

Jeigu pasidomėtumėte, muzikoje yra labai daug matematikos! Net VU Matematikos ir informatikos fakultete buvo pasirenkamasis BUS dalykas, kuriame kalbėjome, kiek daug matematikos yra muzikoje. Muzika ir šokis leidžia išlįsti iš rėmų, mąstyti kitaip, laisviau, leidžia atsipalaiduoti bei pravėdinti galvą. Tai itin padeda matematikos studijose.

– Emilija, ar šiuo metu derini magistrantūros studijas ir darbą? Kas motyvuoja ir toliau aktyviai dalyvauti ansamblio veikloje?

– Taip, dirbu duomenų analitike finansų technologijų įmonėje „Scorify“. Man visada studijos asocijavosi labiau ne su paskaitomis ir egzaminais, o su ansambliu, nes būtent būdama jame supratau, kas yra universitetas.

Ansamblyje itin smagu bendrauti su skirtingų studijų krypčių studentais, jame išmokau labai daug naujų dalykų, kurių vien tik paskaitose neišmoksi. Tad labiausiai motyvuoja ir toliau dalyvauti ansamblio veikloje kiti ansambliečiai bei noras iš studijų universitete pasisemti viską, kas įmanoma.

– Kiek metų jau sukiesi šiame kolektyve?

– Sukuosi šiame kolektyve jau šešerius metus.

– Ar gali plačiau papasakoti, kaip atrodo gyvenimas dainų ir šokių ansamblyje: kiek kartų per savaitę vyksta repeticijos? Kaip jos atrodo?

– Įprastai per savaitę vyksta dvi repeticijos. Dažniausiai šokėjai, choristai ir orkestrantai repetuoja atskirai. Šokėjų repeticija prasideda nuo pasisveikinimo ir apšilimo. Apšilimui dažnai renkamės klasiką. Po kokio pusvalandžio jau lekiame statyti šokių artėjančiam koncertui, kurių tikrai netrūksta. Artėjant koncertui, paskutinę repeticijos valandą ar pusvalandį jau repetuojame kartu su choru ir orkestru. Repeticija baigiasi atsisveikinimu.

– Kokie patys svarbiausi renginiai, kuriuose dalyvaujate?

– Ansamblis dažniausiai koncertuoja per didžiųjų švenčių, tokių kaip Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ir Liepos 6-oji, minėjimus. Taip pat organizuojame tradicinius Advento, Pavasario bei Kartų sutartinės koncertus.

Vasaros taip pat ypatingos: kas kelerius metus ansamblis dalyvauja Dainų bei Studentų dainų „Gaudeamus“ šventėse. Šiltuoju sezonu ir be koncertų yra daugybė pačių ansambliečių organizuojamų vidinių renginių: stovykla, Baronkų balius (susipažinimo su fuksais vakaras), kalėdinis vakaras, vyrų ir moterų dienų renginiai, krikštynos, paskutinė repeticija.

– Kaip ansamblį sutinka Lietuvos regionai?

– Visada smagu koncertuoti Lietuvos regionuose, nes jie labai vertina artistus, kurie atvažiuoja. Kadangi ansamblyje yra studentų iš visos Lietuvos, labai įdomu nuvykti į vieno iš savo draugų kraštą, su kuriuo tas ansamblietis gali supažindinti. Dėl šios priežasties regionuose mus priima ypač šiltai.

– Kokias šalis esi su ansambliu aplankiusi? Kokių įspūdžių iš koncertų parsiveži?

– Su ansambliu teko keliauti į Juodkalniją, Rumuniją ir Lenkiją. Deja, COVID-19 pandemija labai sujaukė visus kelionių planus kelerius metus. Iš koncertų visada parsivežu tik šilumą ir džiaugsmą. Nieko nėra geriau nei sužavėti žiūrovus lietuvišku tautiniu menu.

– Kokių kuriozinių situacijų teko patirti koncertų metu?

– Juokingiausia situacija nutiko ne man, o kitam šokėjui. Šokome Tauragėje, regioninėje dainų šventėje. Šokyje po truputį reikėjo tūptis ir matau, kaip prieš mane mano draugo kelnės visiškai suplyšo ties užpakaliu!

Reikėjo rimties, bet buvo be galo sunku nesusijuokti. Blogiausia, kad laiko iki kito šokio susisiūti kelnes ar jas pasikeisti nebuvo, tad susegėme jas žiogeliais užkulisiuose. Ir, deja, per kitą šokį tie žiogeliai jam atsisegė ir ėmė durti. Tai istorija, kurią prisiminę mes visad juokiamės. Šokėjui viskas gerai, jis pats iš jos juokiasi.

– Kuo ypatingi ar išskirtiniai drabužiai, kuriuos dėvite?

– VU dainų ir šokių ansamblyje mes itin vertiname tradicijas ir tautinį meną, tad mūsų tautiniai rūbai yra ypatingi. Prieš siuvant naują tautinį kostiumą yra padaroma nemažai tyrimų, paieškų ir konsultacijų, kad pasiūtas naujas drabužis būtų kuo autentiškesnis tam regionui, kuriam yra skiriamas.

Šokėjai turi bene visų regionų tautinius kostiumus, su kuriais koncertuoja: aukštaitiškus, žemaitiškus, dzūkiškus, suvalkietiškus, Klaipėdos krašto. Būdama ansamblyje labai daug išmokau apie regionus ir jų tautinius kostiumus.

– Ko palinkėtum tiems, kurie svarsto apie papildomas veiklas, bet nedrįsta prisijungti prie ansamblio?

– Palinkėčiau išdrįsti, nes po daugelio metų, kai prisiminsite savo jaunystę, turbūt norėsite prisiminti ne tik paskaitas, egzaminus ir biblioteką, bet ir geriausius draugus, su kuriais sukursite daugybę prisiminimų. Tada galėsite juoktis iš kurioziškų koncertų atsitikimų, prisiminti vakarus su gitara prie laužo ir dainomis, tą darbą ir pastangas, kurie atvedė prie tobulo pasirodymo koncerte.

O dėl derinimo su mokslais neverta per daug jaudintis, kuo daugiau veiki, tuo daugiau padarai. Ansamblyje yra studentų, kurie studijuoja teisę, programavimą, mediciną, fiziką ir jie puikiai derina ansamblio veiklą ir mokslus. Nemažai ansambliečių net baigia studijas raudonu diplomu. Linkiu išdrįsti prisijungti prie bet kokios dominančios veiklos Vilniaus universitete, nes būtent čia sukuriami geriausi studijų metų prisiminimai!