Mikrobangų krosneles šiuo metu naudoja milijonai žmonių visame pasaulyje. Ar maistas, pagamintas tokioje krosnelėje, yra sveikas; ar šildant bei gaminant jose maistą nežūsta vitaminai? Ar mikrobangų krosnelės neskleidžia į aplinką kenksmingų žmogaus sveikatai spindulių?

Komentuoja VU Medicinos fakulteto docentas, mitybos specialistas med. dr. Rimantas STUKAS.

Mokslininkų nuomone, mikrobangų krosnelės tiek pat efektyvios, kiek ir orkaitės – užmuša mikroorganizmus. Tačiau kaitinant mikrobangų krosnelėje produkto temperatūra kyla nevienodai – lieka „šaltų” vietų, taip susidaro sąlygos mikroorganizmams išgyventi. Todėl svarbu produktą dažnai pamaišyti, vartyti, sukioti, perdėlioti. Produktus iš indo pakraščių reikia pastumti į vidurį.

Įprastu būdu verdant mėsą ypač aukštoje temperatūroje gali susidaryti kai kurie mutagenai ir kancerogenai. Kepant mikrobangų krosnelėje mutageniškumas nepastebimas net 3 kartus pailginus kepimo laiką. Mutagenų atsiradimas priklauso nuo kepimo laiko, bet turi reikšmės ir temperatūra.

Moksliniais tyrimais neįrodyta, kad ruošiant maistą mikrobangų krosnelėje būtų daroma žala baltymams.

Tiriant mikrobangų krosnelės poveikį riebalų stabilumui, nustatyta, kad maiste įvykstantys pakitimai kepant mikrobangų krosnelėje nesiskiria nuo tų, kurie atsiranda kepant orkaitėje. Gerai tai, kad kepant mikrobangų krosnelėje nesusidaro laisvųjų radikalų, nes mikrobangų krosnelė nesukelia riebalų oksidacijos.

Gaminant maistą mikrobangų krosnelėje, mineralinės medžiagos nesuyra. Yra duomenų, kad suyra kobalaminas, kitaip dar vadinamas vitaminu B12. Šis vitaminas saugo nuo mažakraujystės. Taigi, jei žmogus nuolat valgo mikrobangų krosnelėje gaminamą maistą, iškyla mažakraujystės, arba, kitaip tariant, anemijos, rizika.
Mokslinių įrodymų, kad maistas, pagamintas mikrobangų krosnelėje, būtų pavojingas sveikatai, nėra.