Rugsėjo 5–6 d. iš Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto bus transliuojami radijo signalai, kuriuos bus galima išgirsti įvairiuose žemynuose. Trumposios radijo bangos sklis nuo fakulteto stogo, skleisdamos žinią apie 60 metų sukaktį.

Specialaus šaukinio LY60VUFF transliacijas vykdys radijo mėgėjai, fakulteto alumnai, „fidistai“ (FiDi – Fiziko diena) ir kitų studentų organizacijų nariai. Siekdami užmegzti kuo daugiau radijo ryšių, fakulteto kolegos dirbs specialiai įrengtoje palapinėje. Penktadienį ir šeštadienį nuo 11 iki 16 val. apsilankyti joje ir susipažinti su tokia technologija bei tam skirta įranga kviečiami vilniečiai, Saulėtekio miestelio svečiai ir VU bendruomenė. Taip pat bus galima išbandyti renginiui ruošiamą FiDi atrakcioną ir gauti proginių suvenyrų.

„Įsivaizduokime, jei Žemės planetos atmosfera būtų kaip sidabro kiaušinis, žmogus, pažvelgęs į dangų, matytų savo atspindį jame. Būtent taip trumpąsias radijo bangas veikia jonosfera, atmosferos dalis, nutolusi nuo Žemės paviršiaus apytiksliai nuo 50 iki kelių šimtų kilometrų. Perduodame signalą radijo bangomis į dangų ir jis atsispindi nuo jonosferos, todėl jį gali išgirsti jau kitoje šalyje ar žemyne esantis radijo imtuvas“, – plačiau apie technologiją pasakoja fizinių mokslų daktaras, išradėjas, Lietuvos radijo mėgėjų draugijos narys ir VU radijo klubo įkūrėjas Simonas Kareiva.

Dr. Simonas Kareiva. Asmeninio archyvo nuotr.

Jis paaiškina, kad radijo signalai raibuliuoja, kinta ir priklauso nuo paros laiko, saulės aktyvumo ir kitų veiksnių. „Įsivaizduokime, kad tas sidabro apvalkalas dar ir banguoja, juda, plevėsuoja kaip didelis muilo burbulas papūtus stipriam saulės vėjui arba kaip vandenynas. Beje, sūrus vanduo taip pat atspindi radijo bangas. Štai su šiuo bangavimu ir prasideda radijo ryšio įdomybės. Tai kaip loterija – nežinia, su kokiu pasaulio kampeliu galima užmegzti pokalbį radijo bangomis. Šiandien gali būti Vokietija, o rytoj jau Indonezija“, – apie tai, kaip vyksta žinios perdavimas, kalba jis.

Bangų dažnis lemia ir tai, kiek informacijos jos gali perduoti – kuo aukštesnis dažnis, tuo daugiau duomenų galima perduoti per tą patį laiką. „Visos elektromagnetinės bangos yra nematomos, tačiau kasdien padeda perduoti žinią – nuo paprasto skambučio iki žinutės nuo universiteto stogo į kitą pasaulio kraštą. Vietiniam ryšiui pasitelkiamos labai aukšto (angl. Very High Frequency) ar ypač aukšto (angl. Ultra High Frequency) dažnio bangos, kurios sklinda tiesiogiai ir dažniausiai yra apribotos tik tuo atstumu, kuriuo siųstuvas ir imtuvas gali matyti vienas kitą be kliūčių. Dar aukštesni dažniai – superaukšto dažnio (angl. Super High Frequency) bangos – leidžia perduoti didelius duomenų srautus ir naudojami, pavyzdžiui, „Starlink“ palydoviniam internetui. Radijo ryšiui per visą pasaulį dažniausiai naudojamos aukšto dažnio (nuo 3 iki 30 megahercų) bangos“, – pasakoja VU Fizikos fakulteto alumnas, Fizinių ir technologijos mokslų centro tyrėjas Andrius Puzas.

Siekdami patvirtinti, kur ryšys buvo užmegztas, radijo mėgėjai tradiciškai paštu išsiųs QSL korteles. Ši proginė kortelė dekoruota VU Fizikos fakulteto reprezentaciniais lipdukais su jubiliejine simbolika. Paprastai kortelėse pažymima, kada ir kokiu dažniu įvyko pokalbis, kokia buvo signalo kokybė, nurodomi ir kiti techniniai duomenys.

„QSL kortelės – tai tarsi radijo pasaulio atvirukai, kuriais radijo mėgėjai apsikeičia užmezgę ryšį su kolega iš kito miesto ar net žemyno. Tai ne tik ryšio patvirtinimas ir draugiškas gestas, sujungiantis žmones per atstumą. Jos dažnai išsiskiria smagiu dizainu, nuotraukomis, simbolika, todėl yra renkamos ir kaip kolekciniai suvenyrai“, – paaiškina Lietuvos radijo mėgėjų draugijos QSL administratorius Rolandas Mikalauskas.

Anot dekano prof. Aido Matijošiaus, taip pradedamas VU Fizikos fakulteto 60 metų sukakties minėjimo renginių ciklas, o įvairūs renginiai, numatoma, tęsis iki pat žiemos.

Renginio organizatoriai pabrėžia, kad ryšiai su teroristinėmis valstybėmis nebus užmezgami, kadangi ryšiui užmegzti reikalinga apsikeisti radijo šaukiniais, iš kurių galima identifikuoti šalį ir kartais net jos regioną.