1948 m. oficialiai įkūrus Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) balandžio 7-ąją kasmet minima Pasaulinė sveikatos diena. Kiekvienais metais ji skiriama vis kitai aktualiai sveikatos temai. Šių metų Pasaulinės sveikatos dienos šūkis – „Slaugytojos ir akušerės padeda mums gyventi laimingesniame ir sveikesniame pasaulyje. Sustokime akimirkai ištarti joms ačiū“.

„Simboliška, kad šių metų Pasaulinė sveikatos diena skirta atkreipti pasaulio lyderių ir visuomenės dėmesį į slaugytojų bei akušerių darbo svarbą ir parodyti, koks reikšmingas vaidmuo tenka šios garbingos profesijos atstovams, saugantiems ir puoselėjantiems žmonių sveikatą“, – teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė, Slaugos katedros vedėja profesorė dr. Natalja Fatkulina. Jos nuomone, slauga ir akušerija – vienos svarbiausių specialybių ir bet koks atsakas į žmonių sveikatai kylančias grėsmes be slaugos specialisto nėra įmanomas.

Slaugymas – dalis paciento sveikimo proceso sėkmės

Slaugytojos ir slaugytojai visame pasaulyje sudaro didžiausią sveikatos priežiūros darbo jėgą. Ypač dabar, ekstremaliomis sąlygomis, paaiškėjo, kad būtent slaugos specialistai yra sveikatos sistemos ašis. Slaugytojos būna su pacientu 24 valandas per parą ir yra įgalintos priimti sprendimus dėl paciento sveikatos priežiūros. Plečiantis slaugytojų funkcijoms ir augant kompetencijoms, šiandien jos geba įgyvendinti įstaigoje stacionarių ir ambulatorinių pacientų (naujagimių, vaikų ir suaugusiųjų) bendrąją slaugos praktiką, taip pat organizuoti slaugą nuo paciento sveikatos būklės įvertinimo, slaugos planavimo iki įgyvendinimo ir slaugos rezultatų vertinimo.

Slaugytojos dirba visose sveikatos priežiūros sistemos grandyse. „Jos yra šalia nuo gimimo iki gyvenimo pabaigos, dirba su sveikais ir sergančiais, prižiūri žmonių sveikatą ne tik ligoninėje ir poliklinikoje, bet ir globos įstaigose, specializuotose švietimo ir mokslo įstaigose, vidaus reikalų ir teisingumo sistemose. Yra nemažai mokslinių duomenų, įrodančių, kad paciento sveikimo proceso sėkmė 50 proc. priklauso nuo teisingos diagnozės ir gydymo, o 5 proc. – nuo slaugos. Kai kuriais sudėtingais atvejais slauga lemia iki 80 proc. išgyvenamumo“, – teigia profesorė.

Pandemija parodė slaugos svarbą

COVID-19 viruso sukelta pasaulinė pandemija tapo pavojingu išbandymu visiems, nes kartu su gydytojais dirbančioms slaugytojoms tenka ne tik atlikti tiesioginį darbą, bet ir palaikyti nepertraukiamą dialogą su visuomene, konsultuoti aktualiais sveikatos išsaugojimo klausimais, mažinti baimes, padėti rinkti vertingus duomenis klinikiniams tyrimams.

„Iš tiesų, ne tik gydytojai, bet ir slaugytojai šiuo metu yra „fronto“ linijoje. Jie daugiausia laiko praleidžia su pacientais ir susiduria su didele rizika užsikrėsti. Gydytojas nustato diagnozę ir paskiria gydymą, o slaugytojos būna šalia paciento nuolat“, – pabrėžia prof. N. Fatkulina. Anot jos, pandemijos laikotarpis padėjo geriau įvertinti komandinio darbo medicinoje svarbą, lyderystės įtaką bendram procesui: „Visose pasaulio „raudonosiose“ zonose dirbantys slaugytojai, rizikuodami sveikata ir gyvybe, atlieka savo darbą. Žmogus be pašaukimo ir aukšto socialinio-emocinio intelekto negalėtų dirbti slaugos srityje.“

Prof. Natalja Fatkulina ir dr. Aldona Mikaliūkštienė. Medicinos fakulteto archyvo nuotr.

Prognozuojamas didelis slaugytojų trūkumas

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, iš šiuo metu slaugos paslaugas šalyje teikiančių daugiau nei 24 tūkst. slaugos specialistų 22 tūkst. dirba sveikatos priežiūros sistemoje. Socialinės apsaugos ir darbo, švietimo ir mokslo, krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemose slaugos paslaugas teikia dar apie 3 tūkst. slaugos specialistų. PSO statistiniai duomenys verčia sunerimti: iki 2030 m. gydytojų, slaugytojų ir akušerių trūkumas pasaulyje gali siekti iki 9,9 mln., tuo tarpu Lietuvoje slaugytojų trūksta jau šiandien. Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginės analizės centras STRATA 2019 m. prognozavo, kad per artimiausius 10 metų mūsų šalyje trūks apie 7000 slaugos darbuotojų.

Pasaulio patirtis rodo, kad efektyvios ir sėkmingos yra tos sveikatos apsaugos sistemos, kur dirba santykinai daug slaugos specialistų. Mūsų šalyje slaugytojų ir gydytojų santykis yra 1:1,9. Palyginimui: kai kuriose pasaulio valstybėse gydytojų yra penkis kartus daugiau nei slaugytojų (pvz., Graikijoje ir Sakartvele). Lietuvoje 100 000 gyventojų tenka 743 slaugytojai, Graikijoje – tik 331, Vokietijoje – 1295, Airijoje – 1210, Estijoje – 619, Latvijoje – 547. Suomijoje ir Airijoje vienam gydytojui tenka 5 slaugytojos, Lietuvoje – 2.

Tradiciškai darbą šioje srityje dažniausiai renkasi moterys, tačiau vyrai slaugytojai irgi užima svarbias pozicijas. Įvairiose šalyse skaičiai skiriasi. Vidutiniškai pasaulyje apie 5–8 proc. vyrų pasirenka slaugytojo profesiją. Lietuvoje 96 proc. slaugos darbuotojų yra moterys, tuo tarpu Belgijoje 16 proc. slaugytojų yra vyrai.

Vilniaus universitete – analogų neturinčios slaugos studijos

Vilniaus universiteto Medicinos fakultete 2019 m. startavo naujos, kitose šalies mokymo įstaigose analogų neturinčios, modernios bakalauro ir magistrantūros slaugos studijų programos: „Džiaugiamės, kad abiturientai renkasi vieną kilniausių pasaulyje – slaugytojo profesiją, ateina apsisprendęs, motyvuotas, turintis pašaukimą jaunimas“, – sako prof. N. Fatkulina.

Pirmuosius mokslo metus baigia keturios grupės bakalauro studentų ir viena grupė išplėstinės praktikos slaugos magistrantų. Per 30 studentų jau baigė papildomąsias slaugos studijas, o 22 dar studijuoja. Profesorė neabejoja, kad papildomosios ir magistrantūros studijos geriausiai tinka tiems, kurie planuoja plėtoti slaugos mokslą ir tapti klinikiniais lyderiais slaugos praktikoje.

„Meilė ir užuojauta yra slaugytojo kasdienio darbo būtinybė, be šių jausmų žmonija neišgyventų. O svarbiausia, kad žmonija neišgyventų be slaugytojų! Todėl šiandien slaugos ir akušerijos specialistams, entuziastams ir lyderiams mes visi kartu nuoširdžiai tariame ačiū“, – sako prof. N. Fatkulina.