Balandžio 27-ąją šalies medicinos darbuotojai mini profesinę šventę – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną. Šia ypatinga proga Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Rimvydas Petrauskas ir VU Medicinos fakultetas nuoširdžiai sveikina visus kolegas – šalies medikus, odontologus, slaugytojus, visuomenės sveikatos specialistus, kineziterapeutus ir kitus medicinos darbuotojus, mokslininkus, medicinos dėstytojus, gydytojus rezidentus ir visus sveikatos priežiūros atstovus, savo gyvenimą paskyrusius sveikesnei ir laimingesnei visuomenei kurti.

„Sveikinu Vilniaus universiteto medikų bendruomenę, taip pat Jūsų kolegas Lietuvos medikus su profesine švente, kurią pasitinkate itin sudėtingu laikotarpiu. Laikotarpiu, kai nuo Jūsų žinių, ištvermės ir atsidavimo profesijai kaip niekada priklauso ateitis. Visuomet žinojome, o šiomis dienomis dar kartą įsitikinome, kad Lietuvos medikai yra aukščiausio profesionalumo pavyzdys visose srityse – gydymo, mokslo, žinių kaupimo ir perdavimo. Daugelis Jūsų neturėsite laiko švęsti, nes atliksite savo pareigą ligoninėse ir klinikose. Ten ir siunčiu linkėjimus – stiprybės, ištvermės ir šiek tiek laiko atgauti jėgas kovoje už kiekvieną gyvybę. Vilniaus universiteto bendruomenė solidari su Jumis!“ – sveikina VU rektorius prof. R. Petrauskas.

Lietuvos medicinos darbuotojų diena, kurios minėjimo ištakos siekia 1918-uosius metus, šiemet ypatinga ir dėl visą pasaulį sukausčiusios koronaviruso pandemijos, o daugelis VU Medicinos fakulteto dėstytojų yra ir gydytojai. Tarp jų – infekcinių ligų gydytoja, VU Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos profesorė dr. Ligita Jančorienė. Profesorė pasidalijo kasdieniais medicinos darbuotojų iššūkiais COVID-19 pandemijos metu.

Universitetinėje ligoninėje priimami svarbūs sprendimai

Paskelbus COVID infekcijos pandemiją ir ekstremalią situaciją šalyje, VU ligoninei Santaros klinikoms pavesta koordinuoti veiksmus, susijusius su COVID infekcija Vilniaus regione. Todėl svarbūs šios ligos efektyvaus valdymo, ligonių priežiūros, gydymo organizavimo sprendimai priimami būtent šioje universiteto ligoninėje. Infekcinių ligų centre, kuriam vadovauja prof. L. Jančorienė, tiriami ir hospitalizuojami pacientai, kuriems įtarta ar patvirtinta COVID infekcija.

„Dirbdami Infekcinių ligų centre mes, infekcinių ligų gydytojai, nuolat susiduriame su įvairių infekcinių ligų (gripo, tymų, erkinio encefalito ir kt.) protrūkiais. Todėl natūralu, kad kai šių metų pradžioje po pasaulį pasklido žinia apie naująjį virusą, galintį sukelti sunkų plaučių pažeidimą, mes pradėjome ruoštis galimam protrūkiui ir Lietuvoje“, – teigia profesorė.

Tuo metu vykusiose pratybose kartu su infekcijų kontrolės specialistais Infekcinių ligų ir kitų Santaros klinikų centrų gydytojai mokėsi, kaip teisingai naudoti asmens apsaugos priemones, sprendė kitus su infekcijų kontrole susijusius klausimus. Pasak prof. L. Jančorienės, pandemija neužklupo mūsų nepasiruošusių, be to, Lietuvoje protrūkis prasidėjo kiek vėliau nei kituose Europos regionuose, tokiuose kaip šiaurės Italija, Prancūzija ar Ispanija.

Gydytojai ir slaugytojai tapdavo ir psichologais, nes kai kurie žmonės, apimti panikos, jautė dusulį ir kitus į COVID infekciją panašius simptomus, nors jų negalavimų priežastys buvo kitos

Infekcinių ligų centre – daugiau nei 100 pacientų kasdien

Protrūkio pradžia Infekcinių ligų centre pasižymėjo labai išaugusiu pacientų apsilankymų Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje skaičiumi, nes pacientams nebuvo galimybės pasitikrinti kitose gydymo įstaigose ar laboratorijose. Dėl paskelbto karantino šalies gyventojai sugrįžo iš šalių, kuriose poilsiavo, dirbo ar mokėsi. Visiems keliautojams buvo rekomenduojama karantinuotis, o susirgus – kreiptis dėl ištyrimo į infekcinių ligų gydytoją.

„Sulaukėme daug besikreipiančiųjų, juos turėjo apžiūrėti gydytojas, įvertinti būklę, tyrimų rezultatus ir nuspręsti dėl gydymo ar karantinavimo sąlygų“, – pasakoja centro vadovė.

Anot jos, buvo dienų, kai Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje apsilankydavo daugiau nei šimtas pacientų. Belaukdami rezultatų jie stebėjimo palatoje turėdavo praleisti po 10–12 valandų: „Kartais dėl to sulaukdavome ir priekaištų, pasipiktinimo, nors tyrimo atlikimo trukmė nuo mūsų tikrai nepriklausė.“

Prof. L. Jančorienės teigimu, užsikrėtusiųjų COVID infekcija tarp besikreipiančiųjų buvo tik dalis, o pagalbos ir dėmesio reikėjo kiekvienam. Gydytojai ir slaugytojai tapdavo ir psichologais, nes kai kurie žmonės, apimti panikos, jautė dusulį ir kitus į COVID infekciją panašius simptomus, nors jų negalavimų priežastys buvo kitos.

„Šiuo sunkiuoju periodu į pagalbą mums atėjo VU Medicinos fakulteto rezidentai. Jie nedelsdami atsiliepė į patį pirmąjį ir vėlesnius mūsų pagalbos kvietimus, perkėlė savo rezidentūros ciklus į Infekcinių ligų centrą ir iš karto sklandžiai įsiliejo į tikrai nelengvą darbą ligoninėje“, – sako profesorė.

Reikšmingai prisidėjo gydytojai rezidentai

Gydytojams rezidentams teko pradėti darbą visai naujai sukurtoje struktūroje, nes tokio skyriaus, skirto būtent COVID infekcijai gydyti, anksčiau tiesiog nebuvo: „Per keletą darbo naujomis sąlygomis savaičių praktiškai atsisakėme popierinių dokumentų, ligos istorijų, paskyrimų, pradėjome nuotolinius sunkių pacientų aptarimus, dalyvaujant įvairių specialybių atstovams, gydytojams ekspertams“, – džiaugiasi prof. L. Jančorienė. Būtent rezidentai padėjo formuoti naujas darbo tradicijas. Vadovaujami patyrusių gydytojų ir mokslininkų, jie pradėjo diegti informacinių technologijų inovacijas kasdieniame darbe su pacientais.

„Esame labai dėkingi šiems jauniems, smalsiems ir darbštiems gydytojams, kurie dirbo neskaičiuodami savo darbo valandų, kad visi pacientai būtų apžiūrėti, įvertintos būklės, rasti sprendimai, kaip jiems padėti. Tai VU Medicinos fakulteto rezidentūroje studijuojantys Eglė Dieninytė-Misiūnė, Gintarė Kazbaraitė, Ernestas Dvinelis, Akvilė Rudėnaitė, Aistė Lisinskaitė, Ieva Kubiliūtė, Paulius Jasevičius, Emilija Burokaitė, Marta Monika Janušaitė, Domantas Valančius, Edgaras Baliūnas, Justinas Jonušas ir dar daug kitų puikių rezidentų“, – vardija prof. L. Jančorienė.

Pasak profesorės, kai kurie jų pačiame pandemijos įkarštyje net įsidarbino Infekcinių ligų centre ir praleisdavo visą savo laiką ten, kur tiriami, gydomi ir slaugomi koronavirusine infekcija užsikrėtę pacientai.

„Taip pat dėkoju Medicinos fakulteto dekanui prof. Algirdui Utkui, prodekanui prof. Vytautui Kasiulevičiui, kitiems kolegoms, kurie palaikė šį sprendimą ir leido jaunesniems bei vyresniems rezidentams likti Infekcinių ligų centre iki pat ekstremalios situacijos pabaigos“, – sako centro vadovė, neslėpdama džiaugsmo, kad pavyko suburti puikią gydytojų komandą, kuri jau kelis mėnesius labai atsakingai dirba stacionare ir priėmimo skyriuje, įgydama vis daugiau neįkainojamos patirties atpažįstant ir valdant COVID infekciją.

Ligoninėje pacientai prižiūrimi ir gydomi įvairių specialybių gydytojų komandos, kuriai vadovauja infekcinių ligų gydytojas

Reikalingi įvairių sričių gydytojai

Per du pandemijos ir visuotinio karantino mėnesius situacija šalyje ir VU ligoninėje keitėsi. Buvo sureguliuoti pacientų srautai, atsirado galimybė atlikti COVID infekciją patvirtinantį nosiaryklės tyrimą ir kitose įstaigose ar mobiliuosiuose punktuose, įkurtos karščiavimo klinikos, galinčios priimti ūmiai susirgusius pacientus, įvertinti jų būklę. Pradžioje buvo nutarta visus ligonius, kuriems patvirtinta COVID infekcija, hospitalizuoti, bet greitai paaiškėjo, kad visiems koronavirusine infekcija užsikrėtusiems pacientams tikrai nereikia stacionaro pagalbos.

Dabar hospitalizuojami tik tie pacientai, kuriems nustatomas plaučių uždegimas ar kitos ligonio būklę sunkinančios aplinkybės (amžius, lydinčios ligos ir kt.). Šie pacientai prižiūrimi ir gydomi įvairių specialybių gydytojų komandos, vadovaujamos infekcinių ligų gydytojo.

„Visuomet konsultuojamės su kolegomis anesteziologais-reanimatologais, nes, būklei blogėjant, progresuojant kvėpavimo nepakankamumui, pacientus iš mūsų perima būtent reanimatologai“, – aiškina profesorė. Ji teigia, kad Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centro vadovo prof. Laimono Griškevičiaus iniciatyva dabar yra puiki galimybė nuolat konsultuotis su kitų specialybių kolegomis ekspertais. Negailėdami savo laisvalaikio visi reguliariai dalyvauja virtualiuose sunkių ligonių aptarimuose nuotoliniu būdu, net ir ne darbo metu. Kaupiama patirtis, dalijamasi naujausia informacija, tyrimų rezultatais ir įžvalgomis.

Pandemija lėmė darbo procesų pokyčius

„Saugantis per didelės ekspozicijos – sąlyčio su infekcija, mūsų Infekcinių ligų centre visiškai pereita prie elektroninių dokumentų pildymo. Nors šis žingsnis žengtas ne visiems pritariant, tačiau jau dabar akivaizdžiai matomi privalumai.“ Anot dr. L. Jančorienės, tai patogu tiek gydytojams, tiek slaugytojoms ir padeda smarkiai sumažinti užsikrėtimo COVID infekcija riziką.

„Jaunieji gydytojai rezidentai mums labai padėjo. Tai nauja, technologijų amžiuje užaugusi gydytojų karta, „prisijaukinusi“ išmaniąsias technologijas. Jie labai lengvai susitvarkė su elektroniniais paskyrimais ir padėjo prie jų priprasti tiek slaugytojoms, tiek vyresniems gydytojams. Neabejoju, kad Infekcinių ligų centre net ir pasibaigus pandemijai ar ekstremaliai situacijai prie popierinių ligos istorijų ar paskyrimų tikrai jau nebegrįšime“, – įsitikinusi su rezidentais dirbanti dėstytoja ir gydytoja.

Pasak prof. L. Jančorienės, daugeliu atvejų kitaip vykdomas darbo procesas iš tikrųjų pasiteisina ir ateityje šios naujovės tikrai išliks, padės kokybiškiau, greičiau ir efektyviau spręsti kasdienius iššūkius.

„Nuo pat pandemijos pradžios mūsų gyvenime įvyko daug pokyčių, įgijome naujos patirties, turėjome įvaldyti modernias informacines technologijas. Nors anksčiau buvo abejojama, dabar įsitikinome, kad visai nesunkiai pavyko tiek mokymo procesą, tiek posėdžius ar konsultacijas perkelti į virtualią erdvę“, – teigia profesorė.

Anot prof. L. Jančorienės, kiekvienas mylintis savo profesiją gydytojas ne tik šiuo laikotarpiu, bet ir kasdien jaučia rūpestį ir nerimą dėl savo pacientų, stengiasi rasti jų negalavimų priežastį, išspręsti paciento sveikatos problemas efektyviausiomis priemonėmis. „Turime nuolat domėtis profesine literatūra, analizuoti klinikines situacijas, konsultuotis su kolegomis. Ir, kaip dažnai mėgstu sakyti, „privalome nuolat laikyti ranką ant pulso“, – teigia prof. L. Jančorienė.