Artėjančių mokslo ir studijų metų proga švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius susitiko su žurnalistais. Daug dėmesio susitikime buvo skirta vidurinio lavinimo problemoms, tačiau pokalbyje ministras aptarė ir aukštojo mokslo klausimus.

Apžvelgdamas ketverių metų darbus, G. Steponavičius pažymėjo, kad kai tik pradėjo eiti ministro pareigas 2008 m., valstybės finansuojamų vietų skaičius universitetuose siekė apie 16 tūkst., kolegijose – apie 9 tūkst., o profesinėse mokyklose – apie 5 tūkst. Šiandien šie skaičiai beveik susilygino. 2012–2013 studijų metais valstybės finansuojamų vietų skaičius universitetuose bus 8,8 tūkst., kolegijose – 8,6 tūkst., o profesinėse mokyklose – 8,1 tūkst. Nors bendras valstybės finansuojamų vietų skaičius sumažėjo (ministras aiškina, kad tai nutiko ne dėl finansinių priežasčių, o prastėjant demografinei padėčiai), studijų finansavimas nuo 2008 m. išaugo net 150 mln. litų. „Primenu, kad 2009 m. sumažinus valstybės finansuojamų vietų skaičių mes padvigubinome vieno studento finansavimą valstybiniuose universitetuose, sutelkdami lėšas į kokybiškesnį studento parengimą“, – paaiškino šią tendenciją G. Steponavičius.

Pasak ministro, jautriausia tema Lietuvoje išlieka studijų prieinamumas. „Visus ketverius metus mes matome, kad daugiau nei pusė, o kai kuriais metais net arti 60 proc. stojusių abiturientų užima valstybės finansuojamas vietas“, – pažymėjo G. Steponavičius. Jis pabrėžė, kad krepšelių sistema leido objektyviai, pagal aukštesnius balus, paskirstyti studijų finansavimą studentams skirtingose studijų srityse.

G. Steponavičiaus teigimu, nepasitvirtino ir gandai apie masinį pačių gabiausių abiturientų išvykimą studijuoti užsienyje. Turimais duomenimis, trys ketvirtadaliai vadinamųjų „šimtukininkų“ (abiturientai, gavę nors už vieną valstybinį egzaminą aukščiausią – 100 balų – įvertinimą) renkasi studijas Lietuvoje. Ši tendencija išlieka gana stabili.

Ministras skyrė dėmesio ir Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumui. Pasak G. Steponavičiaus, Švietimo ir mokslo ministerija pradėjo teikti paramą užsieniečiams dėstytojams, atvykusiems dėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose. Numatoma, kad 2012–2013 m. Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose dėstys 86 vizituojantys dėstytojai iš 27 šalių. Daugiausia dėstytojų atvyks iš JAV, Portugalijos, Suomijos, Ispanijos ir Vokietijos. Po truputį daugėja ir kitų šalių jaunimo, studijuojančio Lietuvos aukštosiose mokyklose. Tačiau šį augimą sunku būtų pavadinti įspūdingu. Švietimo ir mokslo ministerijos prognozėmis, bendras užsieniečių skaičius Lietuvos aukštosiose mokyklose šiais studijų metais išaugs nuo 2,5 proc. (praėjusių studijų metų rodiklis) iki 3 proc.