Spalio 9 d. Vilniaus universitete (VU) vyko Masačusetso technologijos instituto (MIT) ir Lietuvos ekspertų konferencija „Human and More-Than-Human Futures: Innovating Technologies for Coexistence“. Atidarymo kalboje MIT tarptautinių ryšių prorektorius dr. Duane’as Boningas išskyrė bendras vertybes, jungiančias Masačusetso technologijos institutą ir Lietuvą – meilę mokslui, žinių siekimą ir norą jas taikyti žmonijos labui. Tuo tarpu VU vicerektorius prof. Gintaras Valušis pabrėžė mokslo kaip stabilumo ir įkvėpimo šaltinio vaidmenį.

„Dalijamės tomis pačiomis vertybėmis kaip Lietuva – mokslo pažinimo džiaugsmu ir siekiu kurti visuomenės labui. Mokslas, inžinerija, vadyba, architektūra, humanitariniai mokslai – visa tai turi jungtis tam, kad kurtume tvarius sprendimus ateičiai, – sveikinimo kalboje sakė dr. D. Boningas. Svečio teigimu, būtent šis tarpdiscipliniškas požiūris padeda identifikuoti ir įveikti pasaulio iššūkius, o MIT ir Lietuvos prioritetai dažnai sutampa – nuo dirbtinio intelekto ir sveikatos technologijų iki miesto vystymo ir mokslo taikomumo praktikoje.

Pasak MIT prorektoriaus, tokie susitikimai kaip ši konferencija yra ne tik idėjų dalijimosi, bet ir naujų partnerystės formų pradžia. Jis išreiškė džiaugsmą dėl MISTI Lithuania programos, kuri suteikia galimybių universitetų, verslo ir valdžios tarpusavio bendradarbiavimui.

Sveikindamas konferencijos dalyvius, VU vicerektorius prof. G. Valušis pabrėžė mokslo svarbą pasaulyje, kuriame netrūksta geopolitinio neapibrėžtumo. Cituodamas MIT alumną, Nobelio premijos laureatą prof. Richardą Feynmaną, VU vicerektorius linkėjo kiekvienam atrasti „savo mokslo grožio kampelį“ ir kvietė dalyvius drąsiai tyrinėti, kurti autentiškas technologijų kryptis, semiantis įkvėpimo iš mokslo.

Savo pagrindinėje konferencijos paskaitoje MIT Duomenų, sistemų ir visuomenės instituto profesorė Jessika Trancik aptarė technologijų dvilypumą – jų gebėjimą kurti pažangą ir kartu kelti grėsmių aplinkai bei socialinei lygybei. Ji pabrėžė, kad nors per pastaruosius dešimtmečius žmonija pasiekė didelę pažangą kovodama su klimato kaita, iššūkių vis dar daug.

„Turime išmokti naudotis technologijomis taip, kad jos padėtų, o ne kenktų – tam būtini duomenimis grįsti modeliai ir „minkštosios“ technologijos, apimančios socialinius ir organizacinius procesus“, – sakė prof. J. Trancik.

Profesorė išskyrė tris pagrindines tendencijas: reikšmingą atsinaujinančios energijos pigimą, žemą anglies dvideginio pėdsaką turinčių technologijų – tokių kaip vėjas, saulė ir branduolinė energija – plėtrą ir baterijų revoliuciją, mažinančią transporto kainas. „Tačiau vien techninių sprendimų nepakaks – būtina derinti „kietąsias“ technologijas su „minkštosiomis“, t. y. su žmonių elgesiu, įpročiais ir politikos praktikomis. Tik sujungę žmogų, technologiją ir socialinius procesus galime pasiekti realų poveikį klimatui ir tvarią ateitį“, – pabrėžė profesorė.

Konferencijoje pirmą kartą Baltijos šalyse pasaulinio lygio ekspertai iš MIT ir Lietuvos diskutuoja apie klimato kaitą, Lietuvos gynybos stiprinimą, skaitmenizaciją, gyvenimui tinkamų miestų kūrimą, kvantines ir dirbtinio intelekto technologijas.

Spalio 10 d., penktadienį, konferencija tęsis Kaune, Vytauto Didžiojo universitete. Kviečiame žiūrėti gyvas LRT transliacijas iš laikinosios sostinės. Sesija „Atverti protą: radikalios mokymosi srities naujovės kintančiame pasaulyje“ bus transliuojama čia, o sesija „Daugialypė intelekto prigimtis skaitmenizacijos amžiuje“ – čia.

Lietuvos konsorciumo, bendradarbiaujančio su MIT, nariai: koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, AB „Ignitis grupė“, LTG grupė, UAB „Euromonitor International – Eastern Europe“ ir UAB „Novian“.