Mergaitės Lietuvoje bręsta anksčiau nei berniukai ir taip buvo visada, tačiau mokslininkai vis dar neranda vienareikšmiško atsakymo į klausimą – kodėl. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto profesorė, gydytoja pediatrė, anatomė, antropologė Janina Tutkuvienė sako, kad mergaitės pastaruoju metu ėmė bręsti dar anksčiau nei įprastai, o tam įtakos turi ne tik biologinė lytis, bet ir mityba, aplinkoje išsiskiriančios žalingos medžiagos ir spartus gyvenimo tempas.

Visur brendimas tampa panašus

„Kol kas nėra atsakyta į klausimą, kodėl mergaitės bręsta anksčiau už berniukus. Yra tokia teorija – kadangi moters organizmą biologine prasme siejame su lyties rūšies pratęsimu, vaisingumu, manoma, kad ankstesnė brendimo pradžia ją paruošia teisingu momentu būti pasirengusiai išnešioti, pagimdyti vaiką“, – naujausiame VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode pasakojo prof. J. Tutkuvienė.

Kaip paaiškino mokslininkė, kita teorija rodo, kad vyriškas organizmas pirmiausia energiją investuoja į fizinį sustiprėjimą – raumenų masės ir kūno dydžio augimą. Tai siejama su evoliucijos laiku, kai vyrams tekdavo atlikti jėgos reikalaujančias užduotis.

Pasak profesorės, šiuo metu Lietuvoje mergaitės pradeda bręsti nuo maždaug 11–12 metų, o berniukai – nuo 13–14 metų. Vis dėlto pašnekovė pridūrė, kad anksčiau Lietuva priklausė regionams, kuriuose lytinis brendimas prasidėdavo gerokai vėliau.

„Šiaurės, Baltijos šalys priklausė regionams, kuriuose vaikai bręsdavo vėliau. Tai lėmė evoliuciniai, biologiniai dalykai, žmogaus adaptacija aplinkoje. Tam, kad galėtum geriau išgyventi Šiaurėje, reikalingas didesnis kūnas, o didesniam kūnui reikalingas ilgesnis augimas, vadinasi, ir vėlesnis brendimas“, – kalbėjo prof. J. Tutkuvienė.

„Tačiau dabar matome, kad įvairūs regionai, nesvarbu kurioje Žemės vietoje jie bebūtų, patiria tas pačias sąlygas. Jos pradeda niveliuotis, tampa panašios, todėl ir vaikų brendimas tampa labai panašus“, – pasakojo mokslininkė.

Kokios mitybos pasekmės brendimui?

Prof. J. Tutkuvienė mitybą vadino esminiu veiksniu, lemiančiu ankstyvesnį brendimą: „Kalbant, pavyzdžiui, apie baltymus, jie skatina kūno augimą ir gali paskatinti ankstesnį brendimą. Kai organizmas iš periferijos gauna signalą, kad pasiektas tam tikras kūno dydis – pavyzdžiui, kojų, rankų ar dubens srityje – per sudėtingas sistemas smegenyse paleidžiamas signalas pradėti lytinį brendimą. Tai reiškia, kad kūnas jau pasirengęs – kalbant apie moters organizmą – išnešioti, pagimdyti vaiką ir juo pasirūpinti. Be tam tikro kūno dydžio šis procesas neprasidėtų.“

Mokslininkės teigimu, endokrininę sistemą ardo tokios medžiagos kaip bisfenoliai, ftalatai, kurių gausu plastike, kosmetikos priemonėse esantys parabenai, įtakos turi maisto konservantai.

Prof. Janina Tutkuvienė

„Visi šie elementai turi akumuliacinį efektą – jeigu vieną kartą per mėnesį suvalgėte greito maisto, tikrai nieko neatsitiks. Jei tai darote nuolat, tikrai reikia laukti pasekmių“, – kalbėjo ji.

Tokios pasekmės išryškėja po 10–15 metų. Anot prof. J. Tutkuvienės, pirmieji lytinio brendimo ankstėjimo požymiai Lietuvoje fiksuoti 2008–2010 m., kai mergaičių brendimas vidutiniškai paankstėjo 3–4 mėnesiais.

„2015 m. turime duomenis, kurie rodo, kad mergaičių lytinio brendimo vidurkis Lietuvoje siekia 12,8 metų. Tai reiškia, kad mes praktiškai priartėjome prie vadinamojo Europos šalių vidurkio, nors visą laiką buvome bręstantys vėlai“, – teigė profesorė.

Per didelis stresas brendimą stabdo

Anot mokslininkės, ankstesnį mergaičių brendimą lemia ir spartesnis gyvenimo tempas: „Organizmas viską jaučia – nuo ląstelių lygmens iki viso kūno. Į smegenis siunčiami signalai iš vadinamųjų ląstelių ar audinių hormonų, ir smegenys tarsi supranta: reikia bręsti anksčiau, nes aplinkoje vyksta kažkas įtempto. Tačiau jei stresas tampa per didelis, brendimo procesas sustabdomas arba atidedamas. Tokiu būdu organizmas elgiasi labai išmintingai, vadovaudamasis savotiška „gyvenimo trajektorijos strategija“: dabar ne laikas pratęsti rūšį, pirmiausia reikia išlikti pačiam.“

Įtakos mergaičių lytinio brendimo laikui turėjo ir COVID-19 pandemija. Popandeminio laikotarpio duomenys rodo, kad kai kuriuose regionuose mergaičių lytinio brendimo vidurkis pasiekė 12,5 metų ar net 12,3 metų.

Prof. J. Tutkuvienė pridūrė, kad anksčiau manyta, jog ankstyvesnis brendimas susijęs su didesniu gerbūviu, tačiau tai nėra tiesa: „Ankstesnis brendimas susijęs su nutukimo rizika, antro tipo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis.“

Paklausta, kada tėvams reikėtų sunerimti dėl vaikų lytinio brendimo, mokslininkė paaiškino, kad tai svarbu daryti tuomet, kai pastebimi ankstyvi antrinio lytinio brendimo požymiai – kūno formų kaita, plaukų augimas gaktos srityje ar pažastyse, berniukams – balso pokyčiai ar spenelių paburkimas, mergaitėms – krūtų augimo pradžia, mėnesinių atsiradimas. Jei šie požymiai pasireiškia anksčiau nei dešimties metų, būtina kreiptis į pediatrus ar endokrinologus ir atlikti reikalingus tyrimus.

Naujausio VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizodo galite klausytis čia.