Artėjant Kalėdoms, Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ kalbama šventiška ir aktualia tema: ką ir kaip valgyti, kad šventinis meniu neapsunkintų. VU Medicinos fakulteto mitybos profesorius Rimantas Stukas pataria atsigręžti į Kalėdų prasmę, juk tai ne valgymo, o buvimo drauge šventė. Jis taip dalijasi kitais aktualiais patarimais, kaip nuo valgiais nukrauto stalo pakilti jaučiantis gerai.

Svarbiausi – saikas ir vanduo

„Kalbėdami apie kasdienius mitybos įpročius, mitybos specialistai akcentuoja, kad mityba turi būti sveika, kad reikia valgyti daugiau daržovių ir daugiau vaisių. Švenčių metu mes, specialistai, akcentuojame saiką. Reikia nepersivalgyti, kadangi šventiniai patiekalai yra tikrai ne kasdieniai, jie yra skanūs. Ko gero, kiekvienas yra pajutęs sunkumo jausmą. Matydamos, kad dalis patiekalų liko neragauta, akys jų nori, nors jau nebetelpa. Būtent todėl per šventes žmonės persivalgo“, – sako prof. R. Stukas.

Vis dėlto jis primena, kad šventės yra laikas, kai skubėti nereikia. Sėdėjimas už stalo – tai bendravimas. Nereikėtų pamiršti šventės prasmės: tai ne valgymo, o bendravimo šventė. Be to, labai svarbu nepamiršti atsigerti vandens. Vanduo yra reikalingas, nes skysčių vartojame per mažai.

Kita vertus, pasak mitybos specialisto, dažnai alkio jausmas painiojamas su troškuliu: „Atrodo, kad nori valgyti, o iš tikrųjų reikėtų atsigerti. Na, ir vėlgi tas sotumo jausmas ateina kai kuriais atvejais ir tada, kada yra pripildomas skrandis ir tempiamos jo sienelės. Ar mes pripildysime vandens, ar pripildysime kito patiekalo, skrandžio sienelės tempsis.“

Kada ir kokį vandenį gerti?

„Teorijų yra įvairių: vieni sako, kad reikia atsigerti prieš valgį, kiti – tiktai pavalgius. Šis klausimas interpretuojamas įvairiai. Jeigu atsigersime prieš valgį, galime šiek tiek paskatinti sulčių sekreciją. Sakoma, jos praskies suvalgytą maistą ir galbūt tada nepakankamai gerai virškins. Kita vertus, jeigu skysčių negersime, valgysime tik sausą maistą, tai jis sunkiau įmirks virškinamosiomis sultimis ir vėlgi bus blogiau“, – aiškina prof. R. Stukas.

Todėl, pasak profesoriaus, reikėtų rinktis kiekvienam individualiai: „Kaip žmogus jaučia, kad jam geriau, taip ir daryti.“

Prof. Rimantas Stukas. VU nuotr.

Kai kur įprasta rūgštinti vandenį įlašinant citrinos. Šis būdas gali būti tinkamas žmonėms, kurių skrandžio sulčių rūgštingumas yra sumažėjęs. Tačiau profesorius įspėja, kad jeigu tų rūgščių yra prisigaminę ir net rėmuo ėda, nereikėtų vartoti papildomų rūgščių.

Persivalgymas skatina lėtinių ligų paūmėjimą

„Persivalgymą galima suskirstyti į dvi dalis: persivalgymas tik per šventes ir nuolatinis persivalgymas. Dėl pastarojo blogo įpročio gresia nutukimas, riebalinės masės didėjimas ir arterinio kraujo spaudimo didėjimas, dėl kurių gali išsivystyti širdies kraujagyslių sistemos ligos – aterosklerozė, išeminė širdies liga, infarktas, širdies smegenų insultas.

Kitu atveju žmogus šiaip prisilaiko sveikos mitybos rekomendacijų, tačiau atėjus šventėms atleidžia vadeles. Organizmas patiria stresą, kai į jį patenka labai didelis maistinių medžiagų kiekis. Kalėdiniai patiekalai dažnai būna riebūs. Todėl atsiranda lėtinių ligų paūmėjimo rizika, o tai grasina rimtomis ar net mirtinomis pasekmėmis – kasos veiklos sutrikimais“, – įspėja prof. R. Stukas.

Anot mediko, prisivalgius riebaus ir pernelyg įvairaus maisto, dėl sunkumo skrandyje gali atsirasti apatija. Todėl, sakoma, reikia gerti vandens, kad kiek galima greičiau iš skrandžio maisto medžiagos nukeliautų į dvylikapirštę žarną ir ten prasidėtų virškinimas.
Tokio persivalgymo pasekmių nebūtų, jeigu tą patį maistą žmogus valgytų nedideliais kiekiais. Tačiau prisivalgius tiems, kurių skrandis yra sveikas, gali tikti mineralinis ar mineralizuotas vanduo. Didesnis kiekis gazuoto vandens, išgerto pavalgius, gali pagerinti virškinimo procesą, nes padidės skrandžio sienelių dirginimas ir atsiras daugiau virškinamųjų sulčių.

Svarbu ir ką, ir kada, ir kaip valgome

Per šventes sunku reglamentuoti laiką, nes viskas išsibalansuoja, pusryčiai gali užsitęsti iki pietų, o pietūs iki vakarienės. Todėl profesorius rekomenduoja pagalvoti, kiek suvalgome per vieną prisėdimą. Be to, neprisivalgyti dienos metu, jei žinome, kad laukia dvylikos patiekalų Kūčių vakarienė. Kažkiek užkąsti reikia, kad skrandis nebūtų tuščias, bet porcijos turi būti mažos.

Kalbant apie patiekalų eiliškumą, prof. R. Stukas mini klasikinį variantą: „Dažniausiai pradedama valgyti nuo šaltų patiekalų. Kartais yra sriuba. Po to – karštieji patiekalai. Galiausiai saldumynai. Tai čia yra toks klasikinis variantas. Visgi šį modelį galima kartais ir šiek tiek pareguliuoti.

Yra žmonių, kurie nesusivaldo. Todėl tam, kad sotumo jausmas ateitų greičiau, kartais rekomenduojama pradėti nuo deserto. Tada į organizmą įvesime tų smulkių molekulinių angliavandenių, kurie labai greitai yra suskaldomi. Jie labai greitai įsisavinami, todėl žmogus pajunta energijos pliūpsnį ir sotumo jausmą. Atsiranda tikimybė, kad jis mažiau suvalgys kitų patiekalų. Visgi geriau jau būti sąmoningam ir nepersivalgyti, negu bandyti save taip apgauti.“

Ar maža lėkštė išeitis? Pasak profesoriaus, apribojimai gal ir gali pagebėti, bet vis tiek svarbiausia sąmoningumas.

Ant šventinio stalo – šviežias maistas ir jokio alkoholio

Kalbant apie saugius alkoholio kiekius prie šventinio stalo, prof. R. Stukas primena PSO išvadą – saugaus alkoholio kiekio nėra: „Tai reiškia, kad net ir lašas alkoholio jau yra rizika sveikatai, ypač sumaišius su riebiu maistu. Tai didina pankreatito, kasos uždegimo, riziką, kas gali baigtis ir mirtimi.“

Mitybos specialistas taip pat kritikuoja norą prigaminti labai daug patiekalų, kad užtektų kelioms dienoms: „Maistas, pagamintas Kalėdoms, neturėtų sulaukti Naujųjų metų. Dažni apsinuodijimo atvejai yra susiję su pasenusiu, pagedusiu maistu. Be to, net jei maistas ir nepagedęs, pastovėjusio maisto biologinė vertė bus mažesnė. Beje, vitaminai greičiau oksiduojasi, o įvykus oksidacijai, gaminasi peroksidai, t. y. kancerogeninės medžiagos, galinčios skatinti vėžio vystymosi riziką. Taigi verčiau nerizikuoti ir maisto šaldytuve ilgai nelaikyti.“

Ką daryti, jeigu persivalgėte?

„Geriausia būtų atsikelti nuo stalo, pajudėti – išeiti pavaikščioti į lauką, į miestą ir į gamtą. Judėjimas yra būtinas, nes tada ir virškinimo procesas pradeda daug aktyviau veikti. Na ir žmogus nesijaučia apsunkęs, nes judėjimui reikia energijos – vadinasi, deginamos su maistu gautos kalorijos“, – aiškina profesorius.

Bet jei jau niekas nepadeda, tuomet geriau nesikankinti ir išgerti virškinimą skatinančių preparatų. Tačiau, pasak specialisto, tai jau ženklas, kad žmogus elgėsi nesąmoningai ir persivalgė: „Blogiausia, sakyčiau, kai žmogus jau prieš šventes apsirūpina tokiais preparatais, kurie pagerins virškinimą, o pats susiplanuoja persivalgymo puotą. Bandyti maistą pervaryti iš skrandžio į žarnyną ir taip vienas problemas spręsti sukeliant kitas – tai jau rodo menką sąmoningumo lygį, kaip ir menką mitybos raštingumą.“