• Vilniaus universitetas
  • Apie
  • Privatumo taisyklės
  • Pranešk naujieną

VU naujienos

Iš čia kylama į žvaigždes
Meniu
  • Pradinis
  • Srautas
  • Mokslas
  • Studijos
  • Įvertinimai
  • Komentarai
  • Pokalbiai
  • Laisvalaikis

Modernus VU Medicinos fakultete veikiantis vivariumas keičia neuromokslų galimybes

Medicinos fakultetas | 2025-12-09 08:21 | Komentarų: 0
MokslasSrautas

Doktorantas Vytautas Baranauskas VU Medicinos fakulteto vivariumo laboratorijoje. VU MF archyvo nuotr.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) Transliacinių sveikatos tyrimų institute (TSTI) pradedama plėtoti nauja, į tvarius ir atsakingus eksperimentinius sprendimus orientuota tyrimų kryptis. Jos esmė – maksimaliai atsakingai ir moksliškai pagrįstai naudoti gyvūnų modelius, kad būtų galima tiksliai vertinti sudėtingus smegenų ir kūno veiklos mechanizmus, jų pokyčių galimybes ir kurti klinikai reikšmingus transliacinius sprendimus. Tokia veikla įmanoma tik turint patikimą aukštos kokybės eksperimentinę infrastruktūrą.

Būtent šias galimybes suteikia naujasis TSTI vivariumas – moderni, aukščiausius standartus atitinkanti ikiklinikinių tyrimų aplinka. Ji sudaro sąlygas vykdyti nuoseklius, griežto tikslumo reikalaujančius tyrimus ir sistemingai nagrinėti tiek smegenų tinklų funkcinę bei anatominę organizaciją, tiek platesnius bioelektrinius procesus visame organizme. Tai leidžia analizuoti sudėtingus reiškinius, kurie tyrimuose su žmogumi būtų negalimi.

Pradedant tyrimus, svarbų vaidmenį atlieka Taikomųjų neuromokslų centro tyrėjai – gydytojai neurochirurgai doktorantas Gediminas Lukšys ir dr. Žilvinas Chomanskis, glaudžiai bendradarbiaujantys su vivariumo koordinatoriumi doktorantu Vytautu Baranausku. Jų inicijuoti pirmieji eksperimentai patvirtino, kad vivariumas yra visiškai pasirengęs užtikrinti pilną ikiklinikinių tyrimų ciklą – nuo tikslaus duomenų rinkimo ir metodų validavimo iki technologinių sprendimų kūrimo.

Pasak V. Baranausko, vivariume įdiegta pažangi mikroklimato kontrolė, gyvūnų sveikatos monitoringas, specializuotos priežiūros procedūros ir nuolatinė veterinarinė priežiūra: „Tokie sprendimai ne tik leidžia užtikrinti aukščiausią gyvūnų gerovės lygį, bet ir garantuoja mokslinių rezultatų patikimumą.“

Ši infrastruktūra suteikia galimybę ne tik pradėti naujas tyrimų kryptis, bet ir atkartoti bei plėtoti jau egzistuojančias metodikas. Viena jų neseniai publikuota Taikomųjų neuromokslų centro vadovės dr. Ingos Griškovos-Bulanovos ir kolegų iš Čekijos straipsnyje, kuriame pristatomas jų tyrimas apie EEG mikrobūsenas žiurkių smegenyse. Pasak mokslininkės, šiame darbe pirmą kartą aiškiai parodyta, kad gyvūnų smegenyse egzistuoja greiti, stabilūs ir į žmogaus smegenų dinamiką panašūs elektrinių būsenų perėjimai: „Tai dar kartą įrodo, kad gyvūnų modeliai yra patikima priemonė sudėtingai smegenų veiklai tirti ir klinikiniams biožymenims, turintiems realią transliacinę vertę, kurti.“

Naujasis TSTI vivariumas leidžia integruotai tirti tiek smegenų tinklų dinamiką, tiek platesnius bioelektrinius virsmus visame organizme, taip sudarydamas sąlygas kurti tikslius gyvūnų modelius smegenų tinklų ir neuromoduliacijos tyrimams, analizuoti bioelektrinių procesų kaitą esant fiziologinėms ir patologinėms būklėms, testuoti ir validuoti naujas diagnostikos, terapijos ir neuromoduliacijos technologijas, užtikrinti visą transliacinį kelią – nuo fundamentinių mechanizmų iki klinikinių inovacijų.

VU MF formuojama nuosekli tyrimų ekosistema sujungia smegenų tyrimus, kūno fiziologijos analizę ir medicininių technologijų kūrimą į vieną integruotą sistemą, orientuotą į realų poveikį žmonių sveikatai. TSTI vivariumas tampa erdve, kurioje kuriami ateities neuromokslų ir biomedicinos sprendimai.

Dalinkis:
  • tweet

Žymės: neuromokslaiTransliacinių sveikatos tyrimų institutasvivariumasVU Medicinos fakultetas

Naujausi straipsniai

  • Trys VU mokslininkai apdovanoti už geriausias 2024 m. disertacijas

    2025-12-15 - Komentarų: 0
  • Naujas VU mokslininkų atradimas: kaip bakterijų argonautai kovoja prieš virusus

    2025-12-15 - Komentarų: 0
  • Kaip narystė tarptautinėse infrastruktūrose keičia Lietuvos mokslą?

    2025-12-15 - Komentarų: 0

Susiję straipsniai

  • „VU sveikatos kolaboratorija“ subūrė mokslininkus ir praktikus į diskusiją apie sveikatos mokslo ateitį

    2025-12-12 - Komentarų: 0
  • Tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas skubiosios medicinos specialistų nepakeistų

    2025-12-05 - Komentarų: 0
  • Nuo kaupiamų kaukolių iki ligų evoliucijos tyrimų: kaip per 250 metų pasikeitė VU Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra?

    2025-12-03 - Komentarų: 0

Komentarų nėra. Būk pirmas!

Komentuoti Atšaukti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Užpildykite žvaigždute (*) pažymėtus laukus.


*
*

CAPTCHA
Atkurti vaizdą

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Tinklalaidės

  • Žurnalas Spectrum

    • Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

      Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

    VU ekspertai padeda suprasti

    • Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

      Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

    Knygų lentyna

    • Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“

      Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“

    • Apie
    • Privatumo taisyklės
    Visos teisės saugomos. © 2025 Vilniaus universitetas. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus sutikimą.
    Tel. (0 5) 268 7098, el. p. naujienos@cr.vu.lt