„Žalioji chemija“ – itin dviprasmiškai ir keistai skambantis derinys. Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Organinės chemijos katedros mokslininkas doc. dr. Albinas Žilinskas su kolege iš VGTU doc. dr. Jolanta Sereikaite Baltijos šalių organinės chemijos konferencijoje („Balticum Organicum Syntheticum 2012“) parodė, kad kai kurias chemines reakcijas galima atlikti taip, jog, atskyrus reikalingus reakcijų produktus, likusios medžiagos praktiškai nedaro neigiamo poveikio gamtai.

Pasak A. Žilinsko, atliekant cheminius tyrimus yra du likusių po reakcijų pašalinių produktų utilizavimo būdai: tas medžiagas reikia arba labai praskiesti iki nekenksmingos koncentracijos, arba sudeginti. Deja, sudeginus vis tiek dalis atliekų, bet jau degimo produktų pavidalu, yra paleidžiama į orą. Siekdami išvengti šių aplinką teršiančių procesų, mokslininkai pasinaudojo trečiuoju būdu. Yra žinoma, kad lapinėse daržovėse (kopūstuose, morkose, poruose, salieruose, petražolėse ir kt.) esantys fermentai gali katalizuoti cheminius virsmus, konkrečiai organinių junginių ketonų specifinę redukciją, iki atitinkamų alkoholių. Būtent šią idėją mokslininkai pristatė Taline vykusioje konferencijoje „Balticum Organicum Syntheticum 2012“, o birželio mėnesį pasirodžiusiame mokslinio žurnalo „Journal of Molecular Catalysis B: Enzymatic“ numeryje publikuotas ir mokslininkų straipsnis šia tema.

Organinės chemijos alfabeto nesuprantančiam žmogui dr. A. Žilinskas skuba į pagalbą, aiškindamas tyrimą kiek paprastesniais žodžiais: „Aš paimu junginį, su kuriuo man reikia atlikti cheminę reakciją, ištirpinu distiliuotame vandenyje, tada išsiraunu, tarkime, salierą, kopūstą ar morką, smulkinu, įmetu į mišinį ir laukiu, kol įvyks reakcija. Jai įvykus, nufiltruoju mišinį, praplaunu švariu vandeniu likusias ant filtro daržoves ir ramiai jas išmetu į komposto krūvą. Juk šiaip ar taip jos žemėje supus. Labai paprasta.“

Šio tyrimo anglišku pavadinimu „Stereoselective bioreduction for the resolution of racemic mixtures of bicyclo[3.3.1]nonane-2,6-dione using vegetables“ eigą ir esmę birželio mėnesį pasirodžiusiame leidinyje „Journal of Molecular Catalysis B: Enzymatic“ dr. A. Žilinskas ir dr. J. Sereikaitė aprašė taip, kad sudomintų ne tik organinės chemijos specialistus ir gretimų sričių mokslininkus, bet ir visus kitus, ieškančius kelių į žaliąją chemiją.

2014 m. Baltijos šalių organinės chemijos konferencija bus rengiama Vilniuje. Verta paminėti, kad tarptautiniuose BOS susitikimuose, rengiamuose kas dvejus metus nuo 2000-ųjų, dalyvauja maždaug po 300 mokslininkų iš viso pasaulio, tarp jų – ir Nobelio premijos laureatai.