Mokslininkų grupė iš JAV, Latvijos, Estijos, Lietuvos, Naujosios Zelandijos ir Suomijos, vadovaujama Indrikio Kramso (Tenesio universitetas, JAV), tyrė, kaip vabalų kutikulės tamsumas susijęs su jų imuniniu atsaku (prieš parazitoidus), gyvenimo trukme ir vislumu. Tyrėjai, tarp kurių – ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro lektorius Giedrius Trakimas, nustatė, kad esant pakartotinam svetimkūniui, t. y. po imuninio sužadinimo, tamsesnių didžiojo milčiaus (Tenebrio molitor) patelių imuninis atsakas (inkapsulacija) buvo stipresnis, jos išgyveno ilgiau ir buvo vislesnės negu šviesesnės (mažiau melanino kutikulėje turinčios) patelės.

„Bestuburių (ir stuburinių) spalvą lemia melaninas. Jis taip pat susijęs su daugeliu svarbių adaptacijų, tokių kaip apsauga nuo ultravioletinių spindulių, termoreguliacija, vabzdžių kutikulės sustiprinimas, slepiamoji spalva. Melaninas dalyvauja ir organizmo apsauginėse reakcijose prieš parazitoidus. Per keletą valandų po infekcijos svetimkūnis apgaubiamas keliais melanino sluoksniais ir gali žūti dėl izoliacijos arba nuodingų junginių, išskiriamų dėl fenoloksidazinio aktyvumo, poveikio“, – paaiškina G. Trakimas.

Ankstesni tyrimai parodė, kad tarp vabzdžių imuninio atsako ir kutikulės tamsumo yra teigiamas ryšys. Taigi kutikulės melanino koncentracija laikoma geru imuninės funkcijos rodikliu. Tačiau buvo pastebėti ir neigiami ryšiai tarp kutikulės melanizacijos ir kai kurių imuninio atsako požymių, pavyzdžiui, antibakterinio aktyvumo, hemocitų koncentracijos. Visa tai reikštų, kad turėtų būti balansas tarp melanino kiekio kutikulėje, imuninės sistemos efektyvumo ir kitų svarbių individo požymių.

Tyrimo rezultatai paskelbti straipsnyje „A Dark Cuticle Allows Higher Investment in Immunity, Longevity and Fecundity in a Beetle upon a Simulated Parasite Attack“, kuris publikuotas žurnale „Oecologia“.