Ankstyvojo silūro periodas (maždaug prieš 440-427 mln. m.) pasižymėjo labai kaičiu klimatu. Manoma, kad per tokį trumpą laiko intervalą (tik apie 13 mln. m.) įvyko keli globalūs apledėjimai, kuriuos lydėjo atšilimai. Tai įtakojo Pasaulinio vandenyno vandens lygio svyravimus, vandens cheminės sudėties kaitą bei sutrikdydavo globalius anglies ciklus, kas lėmė organinio pasaulio pokyčius. Vilniaus ir Acheno universitetų bei Gamtos tyrimų centro mokslininkai atliko tyrimą, kuriame ištyrė daugiau nei 100 metrų apatinio silūro molingų uolienų storymės ir nustatė: Lietuvos silūro geologiniai pjūviai yra unikalūs pasauliniu mastu.

Vilniaus ir Acheno universitetų bei Gamtos tyrimų centro mokslininkai tyrimų rezultatus paskelbė „Geocheminių ir sedimentacinių facijų tyrimas – kontroliuojančių veiksnių įtaka apatinio silūro molingų nuosėdų praturtinimui organine medžiaga Baltijos Baseine (Vakarų Lietuva)“ [Geochemical and sedimentary facies study – implication for driving mechanisms of organic matter enrichment in the lower Silurian fine-grained mudstones in the Baltic Basin (West Lithuania)] prestižiniame tarptautiniame “International Journal of Coal Geology” žurnale. Tyrimo metu buvo kompleksiškai ištirta daugiau nei 100 m apatinio silūro molingų uolienų storymė, taikant organinės ir neorganinės geochemijos, organinės petrologijos, sedimentologinius ir litologinius tyrimų metodus. Tyrimo metu atlikta framboidinių piritų ir stabilių azoto bei organinės medžiagos stabilių anglies izotopų analizė.

Straipsnyje visapusiškai išanalizuoti klimato kaitos sukelti jūros lygio svyravimai, paleoproduktyvumas, klimato ir sausumos dūlėjimo ryšys, tektoninės padėties bei sedimentacinių greičių poveikio svarba organinės medžiagos kaupimuisi bei išsaugojimui nuosėdose.

Atlikta izotopų analizė parodė keletą teigiamų anglies izotopų anomalijų seką. Dalis jų koreliuojasi su globaliai pripažintomis anglies izotopų anomalijomis ir yra susijusios su ankstyvajame silūre buvusiais anglies ciklų sutrikimais bei įvykusiais jūrinių organizmų masiniais išmirimais, kurie galimai buvo nulemti vandenyno anoksinių įvykių. Pirmą kartą pasaulyje viename geologiniame pjūvyje buvo nustatytos Ankstyvojo ir Vėlyvojo Aeronio, Kollholn, Valgu, Sommerodde ir Ireviken teigiamos stabilių anglies izotopų anomalijos. Tai rodo, kad Lietuvos silūro geologiniai pjūviai yra unikalūs pasauliniu mastu.

Pagrindinė tyrėja ir straipsnio autorė — Vilniaus universiteto Geomokslų instituto doktorantė Anna Cichon-Pupienis, o bendraautoriai: dr. Jurga Lazauskienė, dr. Sigitas Radzevičius, dr. Donatas Pupienis, RWTH Acheno universiteto (Vokietija) prof. Ralf Littke, doktorantas Alireza Baniasad, Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas dr. Laurynas Šiliauskas. Tyrimas finansuotas Lietuvos mokslo tarybos projekto S-MIP-19-15 „Silūro periodo ekosistemų sąranga ir griūtis – bioįvairovės išlikimas ekstremalaus klimato sąlygomis“ lėšomis.