Nors alergijos sąvoka medicinos pasaulyje žinoma jau nuo XX a. pradžios, dar ir šiandien nelengva atpažinti kai kurias alergines reakcijas – jos gali turėti daugybę pavidalų ir pasireikšti kitos ligos simptomais.

Pastaraisiais dešimtmečiais jų skaičius pradėjo augti itin sparčiai, ypač Vakarų Europoje. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė, gydytoja alergologė, klinikinės imunologijos specialistė Rūta Dubakienė, remdamasi naujausiais tyrimų duomenimis, sako, kad alerginėmis ligomis serga 1 iš 4 europiečių ir jos yra dažniausios lėtinės ligos šiame regione – nuo jų Europoje kenčia per 60 mln. žmonių (1 pav.).

Alergijų simptomai gali suklaidinti

Prof. R. Dubakienė paaiškina, kad alergenas – alergiją sukelianti medžiaga – yra baltymas, turintis gana didelę molekulinę masę. Prieš šį baltymą organizme pradedami gaminti antikūnai, jie cirkuliuoja kraujyje, nusėda nosyje, akyse, gimdoje, ant lygiųjų raumenų, kvėpavimo takų.

Alergenui ir antikūnui susijungus, organizme išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos, pavyzdžiui, histaminas, ir pasireiškia alerginiai simptomai – niežulys, paraudimai. Taip prasideda įprasta alerginė reakcija, tačiau pasitaiko atvejų, kai atsiradę požymiai labiau primena kitas ligas.

„Teko susidurti su tokia situacija: moteris, suvalgiusi ryžių, kurie iš esmės nėra alergeniški, patyrė tokius pilvo skausmus, kaip per gimdymą. Gydytojai galvojo, kad tai gali būti negimdinis nėštumas, bet suleidus adrenalino skausmai dingo. Tik atlikus tyrimus paaiškėjo, kad įvyko alerginė reakcija į ryžius, o antikūnai buvo prisikabinę prie gimdos lygiųjų raumenų“, – apie neįprastą atvejį pasakoja alergologė.

Anot profesorės, tokių reakcijų reta, bet praktikoje pasitaiko. Kartais vaikams dėl pilvo skausmų operuojamas apendicitas ir tik vėliau paaiškėja, kad kokio nors produkto vartojimas sukėlė gyvybei pavojingą alerginę reakciją. Medikė prisimena, kad kartą pacientui vietiniu anestetiku patepus nosies gleivinę pasireiškė skausmai kairėje mentės pusėje (vienas iš infarkto požymių). Bet tai taip pat buvo tik alerginė organizmo reakcija į vaistus.

Netikrą alergiją atskirti nesunku

Pseudoalergija – tai netikra alerginė reakcija, galinti vykti be alergeno. Ji dažniausiai pasireiškia dėl didelio kai kurių produktų kiekio vartojimo. Esant tam tikroms aplinkybėms, organizme įvyksta tokia pati, tikrai alergijai būdinga reakcija.

„Klasikinis pavyzdys – raudonas vynas. Išgėrus vyno, išsiskiria histaminas ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos, kurių žmogaus organizme yra 20, ir tai lemia tolesnę organizmo reakciją – atsiranda paraudimas, bėrimas, niežulys. Žinoma, organizme jau turi būti kokia nors liga, uždegimas arba patiriama daug streso“, – pasakoja prof. R. Dubakienė.

Pseudoalergines reakcijas sukelti gali kai kurie vaistai, pavyzdžiui, opijaus alkaloidai, anestetikai, kraujo pakaitalai, kasdien vartojami maisto produktai – fermentiniai sūriai, rauginti kopūstai ir kt., kuriuose yra daug histamino. Kai kuriais atvejais pseudoalergija gali pasireikšti net nuo šilumos, šalčio ar šviesos.

Retos, bet mirtinos alergijos

Nors mirtinos alergijos labai retos – nesiekia net 1 procento, jas nustatyti gali būti itin sunku. Didžiausias tikrųjų alergijų pavojus – mirtinas anafilaksinis šokas, kurio neįmanoma numatyti iš anksto. Mokslininkė pabrėžia, kad kai kurios alergijos mirtinos ne dėl pačios alerginės reakcijos, o dėl jos sukeltų komplikacijų.

„Mirtinas yra Lajelio sindromas, dažniausiai sukeliamas vaistų. Akyse matyti, kaip ant odos kyla pūslės, vos palietus lupasi. Apie 50 proc. žmonių nuo šio sindromo miršta, nes reakcija lygi 2–3 laipsnio nudegimui. Dar vienas – Stiveno-Džonsono sindromas, dažnai pasitaikydavęs 1980–1990 m., kai virusinę infekciją gydydavo aspirinu ir sulfanilamidais. Jie kartu šį sindromą ir sukeldavo. Ant odos atsirasdavo dėmių su violetiniu centru. Dabar tokių alergijų reta, nes yra vartojami visai kiti vaistai“, – pasakoja prof. R. Dubakienė.

Mokslinių tyrimų duomenimis, išsivysčiusiose šalyse apie 6 proc. mažų vaikų ir 3–4 proc. suaugusiųjų kenčia nuo potencialiai mirtinų padidėjusio jautrumo reakcijų į maistą. JAV 2003–2006 m. dėl maisto alergijų registruota apie 317 000 gydytojų vizitų ir skubių iškvietimų, o 2004–2006 m. – 150–200 mirčių per metus. Tuo tarpu Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį smarkiai padaugėjo maisto alergijų tarp vaikų – jos pasitaiko 6‒8 proc. vaikų iki 3 metų amžiaus ir yra sunkių anafilaksinių reakcijų, kurios gali baigtis mirtimi, priežastis.

Alerginei reakcijai užtenka alergeno pėdsako

Tikra alerginė reakcija, pasak medikės, nepriklauso nuo alergeno kiekio, tačiau gali būti labai pavojinga. Jei žmogus alergiškas žuviai, vien būnant tame pačiame kambaryje, kuriame ji gaminama, jam gali prasidėti dusulys ar atsirasti kitų simptomų.

„Alergija konkrečiai medžiagai yra ne tos medžiagos, o žmogaus imuninės sistemos problema, todėl vartojamas jos kiekis neturi reikšmės. Jeigu žmogus alergiškas riešutams, užtenka pavalgyti iš blogai išplautos lėkštės, kurioje prieš tai buvo riešutų“, – aiškina prof. R. Dubakienė.

Maisto alergenams jautriems asmenims reakciją sukelti gali labai įvairūs maisto produktai: morkos, obuoliai, kiviai, kiaušiniai, kviečiai, riešutai – ypač žemės, žuvis (2 pav.).

Mažai alergeniškos yra kai kurios uogos – mėlynės, šilauogės, agrastai, baltieji serbentai; laukinių žvėrių mėsa – šerniena, stirniena, triušiena, kalakutiena, antiena, žąsiena. Taip pat soros, ryžiai, avižos, miežiai, perlinės kruopos, agurkai, cukinijos, kaliaropės.

Vienintelė pagalba – adrenalinas

Anot mokslininkės, alerginės reakcijos yra grįžtamosios ir nepalieka pėdsakų, o prieš pasireiškiant tam tikroms reakcijoms vyksta nepastebimas įsijautrinimas. Tik pakartotinai susidūrus su alergenu gali atsirasti alerginių simptomų, bet ne visada aišku, kas konkrečiai juos sukėlė. Norint tai suprasti, reikia nustatyti alergeną.

„Pirmiausia reaguoja ta organizmo vieta, į kurią pateko alergenas. Jeigu niežti nosį, peršti akis, ko gero, tai – oru plintantys alergenai. Jei reakcija susijusi su virškinimo sistema, tinsta lūpos – tikriausiai tai bus per burną suvartotos medžiagos poveikis. Alergijos maisto produktams, sudėjus tikras ir pseudoalergines reakcijas, yra dažnesnės nei plintančios oru“, – teigia prof. R. Dubakienė.

Nėra vieno bendro požymio, būdingo visoms alergijoms, bet yra visoms tinkamas vaistas – adrenalinas. Anot profesorės, svarbu įvertinti, kada jo reikia.

„Jei įgėlė bitė, bet žmogus nėra alergiškas, normalu, kad ta vieta patins ar niežės, ir adrenalinas šiuo atveju nėra nei naudingas, nei reikalingas. Tačiau alergiškam žmogui gali grėsti anafilaksinis šokas, tada adrenalinas gyvybiškai būtinas“, – aiškina profesorė.

Alergijų pagausėjimo priežastys – ne tik išorinės

Tai, kad žmogaus chromosomoje yra alergiją lemiančių genų, mokslininkai nustatė jau seniai. Tačiau šiandien atliekamų tyrimų rezultatai rodo, kad alergijai pasireikšti įtakos turi ne tik genetiniai, bet ir kiti veiksniai.

„Lietuvos klimatas šiltėja, augalai plinta iš pietų į šiaurę, atsiranda naujos jų rūšys, o nuo mums neįprastų žiedadulkių aplinkoje didėja įsijautrinimas joms“, – tvirtina profesorė.

Žmogaus gyvenamoji aplinka, pakitę mitybos įpročiai, pasak jos, taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Įvairių rūšių duona, pagardinta tokiais priedais kaip sezamo sėklos, liudija pakitusį maisto racioną ir gali sukelti alergiją.

„Pagal genofondą mums būdingas kitoks, riebesnis maistas – ruginė duona ar lašiniai, o šiandien mums prieinami ir egzotiniai vaisiai – kiviai, persikai ir kiti, kurie mums nėra įprasti. Tai irgi yra dingstis alergijai pasireikšti“, – paaiškina mokslininkė.

Ateities prognozės verčia sunerimti

Prof. R. Dubakienė sako, kad vaikams būdingos maisto, suaugusiuosius kankinančios žiedadulkių, augintinių ar namų dulkių erkių sukeliamos alergijos – jau įprastos ir plačiai tyrinėtos.

„Šienligė, alerginė sloga, atopinis dermatitas, bronchinė astma – jau tarsi standartinės. Pavyzdžiui, alergija riešutams yra gerai žinoma ir ištirta, nes dažnai sukelia anafilaksinį šoką. Bet yra daug alergijų, kurios retos arba visai netyrinėtos“, – pasakoja tyrėja.

Jos teigimu, aplinkos tarša, įtemptas gyvenimo ritmas ir dėl to patiriamas stresas šiandieniniame pasaulyje lemia ne tik gamtines katastrofas, bet ir sutrikimus žmogaus organizme.

„Imuninė, nervų ir endokrininė sistemos yra susipynusios, todėl viskas daro mums įtaką, tuo labiau kad alerginių susirgimų daugėja, alergiškų žmonių vaikai taip pat būna alergiški ir šis procesas tęsis. Jau dabar galima prognozuoti, kad ateityje alergiški bus beveik visi“, – sako profesorė.

Europos alergologijos ir klinikinės imunologijos akademijos duomenimis, vidutiniškai 42 proc. 20‒48 mėnesių amžiaus vaikų įvairiuose Europos regionuose auga šeimose, kuriose bent vienas iš tėvų yra alergiškas.

Išgyti nuo alergijų – įmanoma

Šiuolaikinės technologijos ir sunkus mokslininkų darbas šiandien leidžia kai kurias alergijas ar jų eigą pakeisti. Net jei žmogus turi alergijos geną, gydant kai kurias alergijas galima pasiekti labai gerų rezultatų.

„Taikant specifinę imunoterapiją, žmogus gali tapti nebealergiškas kuriam laikui ar net visam gyvenimui. Tačiau ji turi būti taikoma labai atsakingai ir tinka ne visiems ligoniams“, – teigia mokslininkė.

Švietimo apie alergijas procesą palengvina didelis viešai prieinamos informacijos kiekis. Prof. R. Dubakienė yra nemažai prisidėjusi prie visuomenės informavimo apie alergijas: dar 1998 m. ji įkūrė interneto svetainę „Alergija, astma, imunologija“, skirtą visai Lietuvos visuomenei, šiuo metu rašo tinklaraštį „Alergijos ekspertas“. Jos atlikti šios srities tyrimai pelnė Švietimo ir mokslo ministerijos (2007 m.) ir Lietuvos mokslų akademijos (2017 m.) mokslo populiarinimo premijas.

Prof. R. Dubakienė atkreipia dėmesį į vis dažniau pasitaikančią nepatikimą informaciją virtualioje erdvėje, socialiniuose tinkluose, kuri smarkiai klaidina visuomenę. Ji ragina kritiškai vertinti pateikiamą medžiagą ir skirti daugiau dėmesio švietimui, ypač mokyklose.