Lietuvoje plintant pradedančiųjų įmonių (angl. start-up) virusui, juo vis labiau užsikrečia ir Vilniaus universiteto mokslininkai. Vienos iš tokių įmonių steigėjas dr. Saulius Rudys šiandien džiaugiasi sėkmingai pritaikyta technologija. Jo UAB „Eteronas“ kuria minimaliai matomos palydovinės antenos prototipą.

„Pats metodas jau buvo žinomas anksčiau – mes tiesiog sugalvojome, kaip jį supaprastinti, atpiginti ir pritaikyti platesnei rinkai“, – savo technologijos atsiradimo priešistorę prisimena dr. S. Rudys.

Pasiūlymas vertinantiems estetiką ir funkcionalumą

Šiuo metu gaminys dar tobulinamas. Planuojama, kad netrukus jis bus siūlomas palydovinę televiziją įrengiančioms įmonėms. Šios pirmiausia galėtų gaminį išbandyti, pateikti pastabas, o tada tapti partnerėmis. Mokslininkas pripažįsta, kad tai labiau nišinis produktas. Kita vertus, net ir tokia aplinkybė netrukdo tikėtis ir ieškoti vartotojo, kuriam bus patrauklūs siūlomo produkto privalumai: estetinis vaizdas, funkcionalumas, pritaikomumas net kultūrinio paveldo pastatams.

Tokia antena keletą kartų brangesnė nei įprastinė, nes tai nėra masinės gamybos produktas. Pasak dr. S. Rudžio, šis verslo modelis pritaikytas smulkiai įmonei. Antenos labai individualizuotos, kiekvienai jų reikalingas atskiras raštas – specialus piešinys plokščiame antenos paviršiuje. Tokiai antenai įrengti pasitelkiamos ir internetinės technologijos, atleidžiančios gamintoją nuo konkretaus objekto apžiūros vietoje. Ruošiant užsakymą ketinama naudotis Google Maps vaizdais, specializuotomis programėlėmis, kurios sukurtų antenos paviršiaus piešinį, padėtų nustatyti palydovų kryptį žinant tikslų adresą ir net konkrečią sieną, kur klientas ketina statyti įrenginį. Tam pakanka informacijos, gaunamos nuotoliniu būdu.

Ateitis – užsienio rinka

Jau vyksta diskusijos su pirmaisiais potencialiais partneriais, kurie norėtų išbandyti būsimą produktą Lietuvoje, nors kūrėjui aktualesnė užsienio rinka: „Pavyzdžiui, šiuo aspektu įdomi Vokietija, kur daug gaminiui tinkamo istorinio paveldo. Be to, tiek ten, tiek Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje palydovinė televizija gerokai populiaresnė nei pas mus.“

Mokslininkui iki visiško prototipo užbaigimo liko visai nedaug – tik tam tikros technologinės smulkmenos, kurias dar planuojama pakeisti, patobulinti. Nors tai ir smulkmenos, bet pardavimui jos labai svarbios, nes gali turėti įtakos savikainai, atsparumui. Tiesa, su šia technologija siekiant didesnio antenos efektyvumo mokslinės veiklos dar ir toliau pakaktų. Tik svarbu surasti pusiausvyrą tarp realizavimo ir savikainos. Savo funkciją antena atliks esant ir dabartiniam technologiniam sprendimui.

Su komanda ir palaikymu drąsiau

Dr. S. Rudys pradedančiąją įmonę „Eteronas“ įkūrė Vilniaus universitetui dalyvaujant Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projekte „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas“ (INOVEKS). „Atvirai pasakius, jeigu nebūtume turėję tokios galimybės, tikėtina, nebūtume išdrįsę imtis šio projekto. Džiaugiamės, kad INOVEKS tapo stimulu, suteikusiu finansavimą ir sumažinusiu galimas rizikas“, – neabejotiną projekto naudą įvardijo mokslininkas.

Jis neabejojo, kad panašiame projekte dalyvautų ir dar kartą, bet  truputį kitaip. Mokslininkas sakosi supratęs, kad jam vis dėlto įdomiausia sukurti prototipus, sugeneruoti idėjas ir padaryti pavyzdžius. Tad verslą linkęs patikėti energingesniam įmonės partneriui: juk verslas – tai komandinė veikla.