• Vilniaus universitetas
  • Apie
  • Privatumo taisyklės
  • Pranešk naujieną

VU naujienos

Iš čia kylama į žvaigždes
Meniu
  • Pradinis
  • Srautas
  • Mokslas
  • Studijos
  • Įvertinimai
  • Komentarai
  • Pokalbiai
  • Laisvalaikis

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“: įminkime gyvybės paslaptis

Vilniaus universitetas | 2024-08-28 11:24 | Komentarų: 0
Srautas

XXI mokslo festivalis, kurio renginiai rugsėjo 13–17 d. vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Utenoje, Telšiuose ir Lazdijų rajone, šiemet pasiūlys atidžiau pažvelgti į gyvąjį, ypač mikroorganizmų, pasaulį. Vilniaus universitete (VU) numatytas dvidešimt vienas mokslo festivalio renginys.

Pastaraisiais metais gyvybės moksluose vyksta esminiai pokyčiai. Dirbtinio intelekto algoritmai padeda vis patikimiau prognozuoti erdvines baltymų (ir vaistų molekulių) struktūras, genų redagavimo metodai spartina genų terapijos pažangą, itin svarbia sritimi tampa RNR biologija, o mikrobiomo tyrimai keičia požiūrį į ligų priežastis. Aiškėja, kaip nuo organizme gyvenančių mikroorganizmų priklauso mūsų savijauta ir netgi psichikos sveikata.

Bakterijas sugebama vis efektyviau „įkinkyti“ į žmonėms reikalingą veiklą. Jos gamina vaistus, naikina kenksmingas atliekas ir netgi gali užtaisyti sutrūkinėjusį betoną. Dar daugiau, tyrinėdami bakterijų ostrakodų liekanas, geologai atkuria Žemės evoliucijos eigą. Itin atsparių aplinkos poveikiui – karščiui, radioaktyvumui ir pan. – bakterijų ekstremofilų tyrimai galbūt atskleis, ar gyvybė į mūsų planetą atkeliavo iš kosmoso, ar atsirado Žemėje iš komponentų, kuriuos atnešė kometos ir meteoritai. Artimiau su šiomis temomis susipažinsite rugsėjo 17 d.  VU Gyvybės mokslų centre (GMC), kur minėsime Tarptautinę mikroorganizmų dieną.

VU astronomai parodys, ką galime pamatyti plika akimi arba kasdieniais nesudėtingais prietaisais, pasidalins naujienomis apie gyvybės paieškas Saulės sistemos pakraštyje. VU Medicinos fakulteto (MF) Žmogaus ir medicininės genetikos katedros mokslininkai papasakos, kokie metodai naudojami vertinant nutukimo riziką, keliančią vis didesnį pavojų Lietuvos gyventojų sveikatai. Kasmet, jau daugiau nei 10 metų, pagrindinė 50 proc. visų mirčių priežastis Lietuvoje yra širdies ir kraujagyslių ligos, o vienas reikšmingiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių yra nutukimas.

Kaip mokslininkai, biotechnologai sugeba vis geriau panaudoti bakterijas ir virusus, juos modifikuoja, kuria genų terapijos instrumentus ir metodus, naujus baltymus? Tai pamatysite moderniausiose kompanijų „TEVA Baltics“, „Thermofisher Scientific Baltics“, „Northway Biotech“ laboratorijose. Jūsų laukia ekskursija į „Bio City“, kur kyla didžiausias Europoje biotechnologijų miesto kompleksas. Jame veiks ir genų terapijos centras. Kompanijos „Ekspla“ darbuotojai supažindins su taikant nanotechnologijas Lietuvoje kuriamais audinių inžinerijos ir regeneracinės medicinos produktų prototipais ir paaiškins, kaip lazeriais tiksliai ir labai anksti diagnozuojamas krūties vėžys bei kitos patologijos.

Daugumai inžinerinės pramonės įmonių Lietuvoje trūksta specialistų. Šią problemą padeda spręsti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos ugdymo centrų (STEAM) tinklas. Tai vienas šiuolaikiškiausių moksleivių ugdymo metodų. Programoje dalyvaus visi dešimt Lietuvoje veikiančių STEAM centrų. Tauragėje, Marijampolėje, Alytuje, Telšiuose, VU Šiaulių akademijos STEAM centre ir Šiaulių Didždvario gimnazijoje smalsiausiųjų laukia visapusiška pažintis su mikroorganizmais. Lazdijų rajone lankysis „Mobilioji bioklasė“, kurioje moksleiviai susipažįsta su tikrais moksliniais instrumentais ir išbando naujausius molekulinės biologijos metodus.

Visų norinčiųjų laukia gausus rudeninis mokslo naujienų ir įdomybių derlius. Kviečiame registruotis į nemokamus renginius www.mokslofestivalis.eu. Kuriant festivalio programą buvo bendradarbiaujama su Lietuvos mikrobiologų draugija ir Lietuvos mokslo taryba.

Dalinkis:
  • tweet

Žymės: Erdvėlaivis Žemėmikroorganizmaimokslo festivalis

Naujausi straipsniai

  • Vilniaus universitete įvyko Akademijos Vilniaus rajono moksleiviams baigiamasis renginys

    2025-12-29 - Komentarų: 0
  • VU Medicinos fakulteto dekanas prof. D. Jatužis paskirtas Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku

    2025-12-29 - Komentarų: 0
  • Pirmojo Homero vertėjo į lietuvių kalbą J. Ralio vardu pavadintas asteroidas

    2025-12-29 - Komentarų: 0

Susiję straipsniai

  • Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“: nuo kvantų iki žvaigždžių VU

    2025-09-02 - Komentarų: 0
  • Vilniaus universitetas kviečia į mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ renginius

    2023-06-01 - Komentarų: 0
  • VU profesorė Eglė Lastauskienė: „Nebėra vietos žemėje, kurioje nebūtų aptikta mikroplastiko“

    2023-01-31 - Komentarų: 0

Komentarų nėra. Būk pirmas!

Komentuoti Atšaukti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Užpildykite žvaigždute (*) pažymėtus laukus.


*
*

CAPTCHA
Atkurti vaizdą

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Tinklalaidės

  • Žurnalas Spectrum

    • Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

      Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

    VU ekspertai padeda suprasti

    • Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

      Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

    Knygų lentyna

    • VU GMC mokslininkės dr. M. Tomkuvienės ir mokslo žurnalistės knygoje „Laiko biochemija“ – apie senėjimą be mitų

      VU GMC mokslininkės dr. M. Tomkuvienės ir mokslo žurnalistės knygoje „Laiko biochemija“ – apie senėjimą be mitų

    • Apie
    • Privatumo taisyklės
    Visos teisės saugomos. © 2025 Vilniaus universitetas. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus sutikimą.
    Tel. (0 5) 268 7098, el. p. naujienos@cr.vu.lt