Rugsėjo 11–21 d. vyksiantis mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“ jau 23-ią kartą pakvies atrasti naujausius mokslo pasiekimus. Jungtinės Tautos 2025-uosius paskelbė Tarptautiniais kvantinio mokslo ir technologijų metais, tad šiemet kviečiame pradėti kelionę nuo smulkiausių dalelių – kvantų – ir pakilti iki tolimiausių kosmoso horizontų. Vien tik Vilniaus universitete (VU) suplanuotas net 31 renginys, o jų temos aprėpia nuo kvantinės fizikos ir genų redagavimo iki egzoplanetų paieškų ir klimato kaitos.

Iš čia kylama nuo kvantų iki žvaigždžių

Kvantinė fizika šiandien padeda kurti naujus kompiuterius, ryšio technologijas, netgi medicinos prietaisus. VU mokslininkai festivalyje pristatys ne tik pagrindinius kvantų dėsnius, bet ir tai, kaip jie pritaikomi kasdienybėje. Rugsėjo 12 d. VU Matematikos ir informatikos fakultete vyks paskaita „Sveikas, kvantini pasauli!“ (prof. Remigijus Paulavičius, dr. Eduardas Kutka), supažindinsianti su šios mokslo srities galimybėmis.

VU Fizikos fakultete (FF) dr. Mažena Mackoit Sinkevičienė pakvies į paskaitą „Trumpa laiko istorija per kvantinės fizikos prizmę“, padėsiančią geriau suprasti laiko tėkmę. Joje laikas bus nagrinėjamas nuo fundamentalių teorijų iki šiuolaikinių eksperimentų. Kitoje FF vyksiančioje paskaitoje klausytojai išgirs apie branduolinės sintezės eksperimentus Jungtinėje Karalystėje, kur veikiantis Jungtinis Europos toras leidžia pasiekti net 150 milijonų laipsnių Celsijaus temperatūrą – dešimt kartų aukštesnę nei Saulės centre.

Kosmoso atradimai ir iššūkiai 

Žmonijos svajonės keliauti į kosmosą išsipildymas – artimesnis nei bet kada. Festivalio lankytojai turės galimybę išbandyti interaktyvų žaidimą „Kaip išgyventi kosminėje kolonijoje“ (dr. Kastytis Zubovas, dr. Augustas Vaitkevičius, FF), kuris leis pasijusti būsimo kolonisto kailyje.

Įdomios kosminės perspektyvos atsivers ir Molėtų astronomijos observatorijoje. Dr. Marius Maskoliūnas (FF) pristatys vieną reikšmingiausių lietuvių astronomų darbų – planetinio mikrolęšio įvykį AT2021uey, leidusį atrasti naujus pasaulius už Saulės sistemos ribų. Tai unikali proga iš arti susipažinti su kosmoso tyrimais, prie kurių prisideda Lietuvos mokslininkai.

Gyvybės mokslai ir žmonių sveikata

Gyvybės mokslai yra viena sparčiausiai augančių sričių Lietuvoje, o VU mokslininkai – šios srities lyderiai. VU Gyvybės mokslų centre (GMC) lankytojai galės sužinoti, kaip jaučiasi augalai (prof. Vilma Kisnierienė), o prof. Eglė Lastauskienė pateiks įdomių faktų apie žmogaus mikrobiotą – nematomą ekosistemą, nuo kurios priklauso mūsų sveikata, imunitetas ir netgi psichologinė būsena.

Kita itin aktuali tema – genų redagavimas. Renginyje „Genų redagavimo kelias: nuo idėjos iki ląstelės“ GMC tyrėjai supažindins su moderniausiais metodais, leidžiančiais keisti gyvų organizmų genetinę informaciją. Tai ne tik medicinos ateitis, bet ir viena labiausiai diskusijų visuomenėje keliančių technologijų.

Į sveikatos temą įsitraukia ir naujosios technologijos. Renginyje „Smegenų detektyvai: protonų, fotonų ir elektronų pėdsakais“ (dr. Ugnė Kuliešiūtė, dokt. Gintarė Urbonaitė, Patricija Čepauskytė, GMC) lankytojai sužinos, kaip fizikos metodai leidžia tyrinėti sudėtingiausią organą – žmogaus smegenis.

Klimato ir aplinkos tyrimai

Mokslininkai vis dažniau pabrėžia, kad klimato kaita – vienas didžiausių XXI a. iššūkių. Prof. Arūnas Bukantis (Chemijos ir geomokslų fakultetas, CHGF) paskaitoje „Tango atmosferoje: ozonas ir klimato kaita“ pasakos, kaip kinta mūsų atmosfera ir kokių padarinių tai turės ateities kartoms.

VU CHGF geologai kvies į ekskursijas ir praktinius užsiėmimus – nuo karbonatinių uolienų tyrimo iki aiškinimosi, ką apie Žemės praeitį atskleidžia mikroskopinės diatomėjos. Festivalio programoje netrūks ir kitų renginių, kuriuose bus nagrinėjama, kaip aplinkos pokyčiai veikia žmogaus sveikatą, kokią įtaką mikroorganizmai turi mūsų gyvenimui ir kaip mokslas gali padėti ieškoti sprendimų.

Mokslo festivalio renginiai yra nemokami, tačiau būtina išankstinė registracija: www.mokslofestivalis.eu.

Festivalį remia Lietuvos mokslo taryba.