Gegužės 17 d. VU Senatas mokslo reikalų prorektoriumi patvirtino prof. habil. dr. Eugenijų Butkų.

E. Butkus – Chemijos fakulteto Organinės chemijos katedros profesorius, studentams dėsto tris disciplinas. Nuo 2003 m. jis dvi kadencijas buvo Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas. Pernai prof. E. Butkus išrinktas Europos mokslo fondo viceprezidentu. Tačiau, kad ir kokias eitų pareigas, darbas su studentais visą laiką buvo jo prioritetas. Prorektorius yra parengęs 10 mokslo daktarų, jau dešimtus metus dirba Nacionalinėje moksleivių akademijoje.

Su prof. E. Butkumi kalbamės apie būsimą pertvarką VU administracijoje, gegužės pabaigoje „Veido“ paskelbtą Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų reitingą, VU mokslo problemas ir jų sprendimo būdus.

 Kokius pagrindinius darbus planuojate atlikti per savo, kaip prorektoriaus, laikotarpį?

Darbų yra nemažai. Universitetas yra tiek universitetas, kiek jame yra mokslo. Žiūrint tuo aspektu, norėtųsi, kad mūsų universitetas visose mokslo srityse būtų pirmaujantis, bent jau Lietuvoje. Reikėtų turėti labai tvirtas pozicijas kai kuriose srityse ir Europoje. Kaip administratorius, galiu šiek tiek prisidėti prie tų procesų, kurie susiję su mokslo plėtra universitete, juos koordinuoti, kai kuriais atvejais paskatinti. Esame numatę tam tikrą struktūrinę pertvarką VU administracijoje.

Dabartinis Mokslo skyrius bus pertvarkytas į Mokslo ir inovacijų direkciją.

Dažnai mokslininkai dirba remdamiesi savo iniciatyva, supratimu apie mokslinį darbą, bet kartais jiems reikia paramos. Tai būtų vienas iš būdų truputėlį pagelbėti mokslininkams, padaliniams.Bandėme išskirti ir prioritetines kryptis. Pats daugiau kaip dešimt metų buvau VU Mokslo komiteto narys. Kai kurie mokslininkai, kurių kryptys nepatenka į tą prioritetų sąrašą, mano, kad jiems apskritai nėra vietos universitete. Negalime aprėpti visų mokslo šakų. Vis dėlto reikia koncentruoti pastangas atitinkama linkme. Tad kitas tikslas – išgryninti tas kryptis, kur siekiame pasaulinio lygio. Tam reikalingos administracinės priemonės, finansiniai instrumentai.

Yra tekę girdėti, kad kartais jauni žmonės, ypač doktorantai, pasigenda mokslinės aplinkos katedrose, padaliniuose. Tad dar vienas tikslas – visais lygmenimis skatinti mokslinį suvokimą,sukurti aplinką, sudaryti sąlygas jauniems žmonėms atlikti mokslinius tyrimus. Universitetas turi tapti tikra vieta, kur intelektas gali duoti geriausią rezultatą.

 Užsiminėte apie Mokslo skyriaus reorganizavimą į Mokslo ir inovacijų direkciją. Kodėl priimtas toks sprendimas ir kada numatoma ši pertvarka?

Iki šiol Mokslo skyriaus veiklos buvo truputėlį siauresnės, tad direkcijoje bus du skyriai: Mokslo skyrius kartu su Intelektinės nuosavybės ir komercinimo. Dabar rengiami nuostatai. Matyt, bus pakviesta keletas naujų žmonių, turinčių patirties šiose veiklose. Minėta struktūrinė pertvarka turėtų būti vykdoma jau nuo rudens.

Kai kurie universiteto moksliniai tyrimai yra tikrai labai aukšto lygio, tačiau silpnesnioji grandis – rezultatų komercinimas, arba praktinis taikymas. Ši problema iškilusi beveik visoje Europoje. Kalbama, kad mokslo rezultatai neduoda tokios naudos ūkio plėtrai, kokios iš jų tikimasi. Reikia parengti ir intelektinės nuosavybės taisykles, tada kiekvienas mokslininkas būtų suinteresuotas, kad tyrimų rezultatai duotų naudą tiek jam pačiam, tiek universitetui, tiek ūkio raidai. Darbo grupė, vadovaujama profesoriaus Vytauto Mizaro, parengė intelektinės nuosavybės nuostatus, jie patvirtinti Senate birželio 11 d.

Savaitraštis „Veidas“ jau 16-ą kartą pristatė Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų reitingą. Mūsų universitetas – ne tik reitingo viršūnėje, jis surinko ir maksimalų taškų skaičių už mokslo bei meno veiklą. Kaip vertinate VU mokslo laimėjimus?

Galime didžiuotis, kad universitete yra labai stiprių mokslinių kolektyvų. Jie laikomi lyderiais ne tik tarp Lietuvos universitetų, bet ir platesniu mastu. Tai fizikos, medžiagų mokslo, biochemijos, biotechnologijų, molekulinės biologijos specialistai, medikai, chemikai. Galėčiau paminėti ir humanitarinių mokslų atstovus, ypač istorikus. Žiūrint į duomenis, panaudotus reitingavimui, matyti, kurios sritys, deja, nėra pirmaujančios Lietuvoje. Nerimą kelia susilpnėjusios socialinių mokslų pozicijos. Humanitariniai mokslai praranda tą vertę, kurią kadaise buvo įgiję. Turiu omenyje baltistikos tyrinėjimus, kalbotyros dalykus, literatūros mokslą. Be istorijos ir filosofijos, kitos kryptys pagal mokslo rezultatus kartais jau ir atsilieka nuo kitų šalies universitetų.

Bendras reitingo rezultatas geras, bet jo sudedamosios dalys toli gražu nėra tolygios: vienos sritys yra tikrai pirmaujančios ir labai smarkiai viršija vidurkius arba bent kitų universitetų pasiekimus, bet kai kuriose srityse, deja, Lietuvoje esame tik ketvirtoje vietoje. Norėtųsi, kad visuose moksluose, kurių tyrimai vykdomi VU, pirmautume. Turime matyti ne tik stipriąsias, bet ir silpnesnes vietas, kur reikia papildomų pastangų, kad išlaikytume konkurencingumą.

Kaip reikėtų paskatinti socialinių, humanitarinių mokslų plėtrą, kad ir šiose srityse VU pirmautų?

Yra įvairių būdų. Galbūt reikalingi struktūriniai pokyčiai. Manau, būtinas ir tų mokslų tarpdiscipliniškumas, tarptautiškumas. Šie du aspektai turi vyrauti visose veiklos srityse.

Turime ieškoti partnerių ir tais atvejais, kai, tarkime, galbūt neturime reikiamos patirties ar kai šiuo metu plėtojamos temos nėra itin aktualios. Reikėtų ieškoti ryšio su užsienio mokslininkais – taip elgiasi fizinių mokslų atstovai. Jie seniai nebeįsivaizduoja, kad galima pasiekti rezultatų tik savo katedros ar fakulteto viduje. Dėstyti ir moksliniam darbui reikia kviestis užsienio mokslininkus.

Studentus irgi reikia orientuoti ta linkme, kad studijos nebūtų tik žinomų dalykų atkartojimas. Tiek bakalauro, tiek magistro darbuose turi atsirasti naujumo elementas, kuris, rengiant specialistą, labai svarbus. Manau, tai priklauso nuo aplinkos, vidinės atmosferos padaliniuose. Galbūt kartais pedagoginė veikla užgožia mokslinį darbą. Jis kai kuriose srityse nėra grynai mokslinis, bet turi kūrybos elementą. Galima diskutuoti, kiek, tarkime, filosofija yra mokslas, kiek kūrybinė idėja, mintis.

Ar reitingai, Jūsų nuomone, atspindi realią situaciją?

Į reitingus reikia žiūrėti gana kritiškai. Jie rodo tam tikras tendencijas, bet, žinoma, reikėtų neapsiriboti nacionaliniais reitingais. Manau, mūsų universitetas pajėgus dalyvauti „Times Higher Education“, Šanchajaus ar bet kokiuose kituose reitinguose, kur galime parodyti didelį universiteto potencialą. Gal ne visada mokame pateikti informaciją arba turėti ją tokią, kuri iš karto atskleistų mūsų įvairių sričių mokslinį lygį, bet reikia to siekti. Šiuo metu neretai viešieji ryšiai nulemia daugiau negu kokio nors dalyko esmė. Tą irgi reikia turėti omenyje.

Vilniaus universitetas yra pateikęs Seimui naują savo statuto redakciją. Kai ji bus patvirtinta (VU tikisi, kad Seimas pratęs tradiciją ir patvirtins naują universiteto statutą įstatymu), bus formuojama Vilniaus universiteto Taryba, kuri išrinks naują VU vadovą. Išrinktasis rektorius turės suformuoti naują prorektorių komandą, su kuria ir dirbs savo kadenciją.