„Labai smagu, kad Vilniaus universitetas garsiai kalba tokia „karšta“ tema ir imasi lyderio vaidmens šioje srityje“, – sakė vienas iš diskusijos dalyvių, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto docentas, toksikologas dr. Robertas Badaras.

Praėjusią savaitę daugiau kaip 100 žmonių stebėjo VU Inovacijų klubo nuotolinę diskusiją „Mokslo sprendimai 360°: psichodelinių medžiagų taikymas terapijoje“. Renginyje VU Gyvybės mokslų centro profesorius Osvaldas Rukšėnas, VU Medicinos fakulteto docentas Robertas Badaras ir įmonės „Psylink“ įkūrėja Laura Korsakova dalinosi įžvalgomis ir mokslinių tyrimų rezultatais apie psichodelinių medžiagų smegenyse sukeliamus procesus ir galimybę jas pasitelkti gydant depresiją ir nerimą.

Prof. O. Rukšėnas klausytojams pristatė psichodelinių medžiagų veikimo smegenyse mechanizmą ir išskyrė emocijas ir pojūčius, kurias sukelia šios medžiagos.

„Psichodelinės medžiagos pasižymi bendrais haliucinogeniniais poveikiais, tokiais kaip gebėjimas „matyti“ garsus, „girdėti“ spalvas ar jausti laiką bėgant labai lėtai. Tačiau psichodelinės medžiagos pasižymi ir farmakologiniais mechanizmais, kai padidėjus hormono oksitocino kiekiui pagerėja mokymasis, o slopinamai veikiant citokinus sumažėja uždegiminiai procesai“, –  pasakojo prof. O. Rukšėnas.

Doc. R. Badaras pabrėžė, kad žmonės su psichodelinėmis medžiagomis gyvena jau ne šimtmečius, bet tūkstantmečius, tiesiog šios medžiagos buvo naudojamos tik lokaliose grupėse, tiksliai pamatuojant dozes.

„Šioms medžiagoms apibūdinti labai gerai tinka dar XVI a. gydytojo Paracelso pavartota frazė, kad vaistą nuo nuodo skiria tik dozės dydis. Šiandieniniai tyrimai su viena iš haliucinogeninių medžiagų – psilocibinu patvirtina hipotezę, kad ši medžiaga padeda gydant tokias depresijos formas, kur visi kiti vaistai yra bejėgiai. Bet tai jokiu būdu nėra savigyda ir tiek dozės dydis, tiek visas gydymo procesas turi būti prižiūrimi gydytojo“, – teigė doc. R. Badaras.

UAB „Psylink“ įkūrėja Laura Korsakova pristatė startuolio veiklą.

„Siekdami sukurti ekonomiškesnę ir ekologišką psichoaktyvios medžiagos psilocibino gamybą, mielėse pasitelkę genų inžineriją atkartojame biosintezės kelią, kuris grybuose vyksta natūraliai gaminant šią medžiagą. Kol kas visa tai vykdome tik moksliniais, o ne komerciniais tikslais. Labai svarbu pabrėžti, kad psichodelinės medžiagos terapijoje yra tik įrankis, nes turi būti derinamos su psichoterapija. Vaistas šiuo atveju gali atverti sąmonę, bet kaip pacientui visa tai suvokti ir sau padėti, čia jau psichoterapeuto darbas“, – teigė L. Korsakova.

Diskusijos vaizdo įrašą galite rasti čia.