Vilniaus universitete žmonės iš viso pasaulio gali mokytis lietuvių kalbos. Užsieniečiams, norintiems išmokti lietuviškai, VU Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedra organizuoja lietuvių kalbos kursus. Universitetas patrauklus svetimšaliams ne vien dėl šios galimybės. Čia jie gali ne tik pasimokyti lietuvių kalbos, bet ir likti studijuoti.

Kasmet šias studijas baigia apie 300 studentų, atvykstančių iš pačių įvairiausių pasaulio šalių: Australijos, Kolumbijos, Argentinos, Brazilijos, JAV, Angolos, Korėjos, Japonijos, Kinijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Rusijos, Danijos, Norvegijos, Švedijos, Islandijos, Suomijos, Latvijos, Estijos ir kitur. Štai šią vasarą lietuvių kalbos mokėsi studentai iš 20 šalių. Dėstytojai, mokantys juos lietuvių kalbos, galėtų pripasakoti įdomiausių atvejų, romantiškiausių savo studentų istorijų. Netikėtai gimusi meilė, geros emocijos ir daugelis kitų teigiamų priežasčių padeda mokytis – ir sunki lietuvių kalbos gramatika, ir iš pirmo žvilgsnio neįkandami tarties ir kirčiavimo sunkumai įveikiami.

Norintiems išmokti kalbą – įvairūs kursai

Užsieniečiams, norintiems pramokti ar išmokti lietuvių kalbą, siūlomos įvairios trukmės ir intensyvumo lituanistinės studijos. Jie gali pasirinkti metines dviejų semestrų studijas, vasaros ir žiemos kursus, kursus laisviesiems klausytojams arba vakarinius kursus.

Visose studijose gali dalyvauti tiek pradedantieji mokytis lietuvių kalbos, tiek jau pažengę ar visai neblogai mokantys lietuviškai. Jau pažengę studentai, parašę testą, skirstomi į grupes pagal lietuvių kalbos lygį. Ilgiausios yra vadinamosios metinės studijos, tačiau užsieniečiai gali rinktis ir mokytis tik vieną semestrą arba keletą metų. Po tokių studijų studentai gauna lietuvių kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus, neblogai lietuvių kalbos išmokę žmonės gali likti studijuoti VU, pasirinkę jiems patinkančias studijų programas. Jau yra studentų, taip yra gavusių Vilniaus universiteto diplomą.

Vasaros ir žiemos kursai yra trumpesni – jie trunka nuo dviejų iki keturių savaičių. Kursai laisviesiems klausytojams, organizuojami rudens ir pavasario semestre, yra skirti tiems, kurie gali mokytis dieną. Gausiausiai juos lanko studentai, atvykę iš užsienio studijuoti į VU pagal ERASMUS ar kitas mainų programas, tokių studentų kasmet daugėja. Vakarinius kursus labiausiai mėgsta dirbantys žmonės, kurie dieną neturi laiko mokslams. Tokių kursų lankytojai patys įvairiausi: ir užsienio diplomatai Lietuvoje bei jų šeimos nariai, ir atvykę į Lietuvą menininkai, ir ketinantys mūsų šalyje apsigyventi užsieniečiai.

Lietuvos piliečiams keliolika metų Lituanistinių studijų katedra siūlė lituanistikos bakalauro studijas baigusiems nelietuviškas Lietuvos mokyklas. Į šią studijų programą dabar jau nebepriimama, rusų ir lenkų mokyklų moksleiviai dabar kartu su baigusiais lietuvių mokyklas gali stoti į lietuvių filologijos specialybę.

Prieš keletą metų parengta nauja magistro studijų programa – taikomosios kalbotyros magistrantūra.

Lituanistinių studijų studentai ne tik mokosi kalbos, bet ir sužino apie dabartinę lietuvių kalbos situaciją, susipažįsta su Lietuvos istorija, politiniu ir socialiniu gyvenimu, etnokultūra, jiems organizuojamos ekskursijos po gražiausias Vilniaus ir Lietuvos vietas, susitikimai su žinomais Lietuvos menininkais, rašytojais, aktoriais ir kt. Studentai, baigę studijas, tampa tikrais katedros, Universiteto ir Lietuvos draugais.

Lietuvių kalba užkariavo… Afriką

Kasmet lituanistines studijas baigia apie 300 studentų, atvykstančių iš pačių įvairiausių pasaulio šalių: Australijos, Kolumbijos, Argentinos, Brazilijos, JAV, Angolos, Korėjos, Japonijos, Kinijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Rusijos, Danijos, Norvegijos, Švedijos, Islandijos, Suomijos, Latvijos, Estijos ir kitur. Dar visai neseniai katedros dėstytojai juokavo, kad liko neįsisavintas vienas žemynas – Afrika. Dabar jau yra studentų ir iš ten. O šią vasarą lietuvių kalbos mokėsi studentai iš 20 šalių. Ir jų tikslai, profesijos pačios įvairiausios. Vieni nori Lietuvoje studijuoti ar dirbti, kiti jau dirba diplomatais, yra pradėję verslą, turi mokslinių interesų, treti turi draugų ar šeimos narių, su kuriais nori bendrauti lietuviškai. Kiekvienas studentas – su savo istorija ir motyvais. Dėstytojai, mokantys juos lietuvių kalbos, galėtų papasakoti įdomiausių atvejų, romantiškiausių savo studentų istorijų. Štai, pavyzdžiui, jauna lietuvių kilmės emigrantė, su motina visąlaik kalbėjusi angliškai, po mūsų studijų pradėjo su ja bendrauti lietuviškai. Lietuvių kalbos besimokantis suomis, botanikos specialistas, sutiko mūsų kursuose lietuviškai kalbančią japonę, ją pamilo, vedė ir kasmet su visa šeima atvažiuoja aplankyti savo meilės miestą Vilnių… Netikėtai gimusi meilė, geros emocijos ir daugelis kitų teigiamų priežasčių padeda mokytis – ir sunki lietuvių kalbos gramatika bei iš pirmo žvilgsnio neįkandami tarties ir kirčiavimo sunkumai įveikiami.

Ar sunku studentams, kurių gimtoji kalba – ne lietuvių, studijuoti VU? Pabandykite įsivaizduoti save užsienio studijose. Nelengva, bet įdomu. Tikras iššūkis – ne tik sunki lietuvių kalba, bet ir nauja sociokultūrinė aplinka, kitoks tautinis mentalitetas. Kaip būdinga į svetimą aplinką pakliuvusiems žmonėms, ne vienam studentui tenka patirti ir vadinamąjį „kultūrinį šoką“. Tad dėstytojams neretai tenka būti savo studentams ne tik dėstytojais, bet ir globėjais, patarėjais, padėjėjais daugelyje pačių įvairiausių situacijų.

Katedra kūrėsi „nuo nulio“

„Katedros įkūrimas sutampa su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu, mes gyvuojame nuo 1990 metų. Kaip tik tada pakito lietuvių kalbos tikrasis vaidmuo mūsų šalyje, tada atsivėrė sienos užsieniečiams, norintiems pas mus atvykti. Nuo katedros įkūrimo pradžios katedros darbai ir buvo nukreipti tom dviem kryptimis – organizuoti lituanistines studijas Lietuvos kitakalbiams ir užsieniečiams. Nors daug kam gali atrodyti, kad mokyti savo gimtosios kalbos kitakalbius gali kiekvienas, tuo labiau – lituanistas, bet taip atrodo tik nesusidūrusiems su panašiais darbais. Juk lietuvių kalba ir sovietmečiu buvo mokoma, sakykim, rusų mokyklose. Bet ar esate sutikę žmogų, išmokusį lietuviškai šnekėti tik per mokyklos pamokas? Aš tokio nesu sutikusi. Geriausius pažymius iš lietuvių kalbos gaudavę rusų mokyklų mokiniai tais laikais galėdavo taisyklingai išlinksniuoti ar išasmenuoti sudėtingiausius žodžius, bet dažniausiai nesuprasdavo ir nemokėdavo pasakyti elementarių gyvenimiškų frazių“, – pasakoja šios katedros vedėja docentė Meilutė Ramonienė. 1990-aisiais katedroje pradėję savo darbus dėstytojai suprato, kad reikia dirbti kažkaip kitaip. Kaip? Prasidėjo paieškos, bendradarbiavimas su panašiomis katedromis kitose šalyse, mokymasis. Nuo pačių pagrindų pradėtos kurti mokymo metodikos, rašyti pirmieji komunikacinės krypties vadovėliai, taikomosios kalbotyros tyrinėjimai. „Tada kaip pirmokai pradėjome nuo nulio, o dabar jau senokai mokome kitus, patariame, rodome, organizuojame kursus tiems, kurie nori pasimokyti, kaip mokyti lietuvių kalbos kaip svetimosios, kaip rengti užduotis, testus ir pan.“, – džiaugiasi daugiamečio darbo rezultatais M. Ramonienė.

„Dabar katedroje dirba 15 dėstytojų ir trys mūsų pagalbininkai. Dalis darbuotojų per 16 metų, žinoma, pasikeitė. Keletą iš Lietuvos išviliojo mūsų studentai užsieniečiai, kelios dėstytojos už jų ištekėjo ir išvažiavo užsienin. Su jomis palaikome ryšius, dalis ir toliau dirba lituanistinių studijų baruose. O kvalifikacija pakito visų. Vienų – ištobulėjo praktinio darbo įgūdžiai, kitų – išryškėjo moksliniai polinkiai: apgintos kelios disertacijos, kelios dabar rašomos, turime doktorantų“, – vardija vedėja, katedrai vadovaujanti nuo pat jos įkūrimo pradžios su kelerių metų pertrauka, kai dirbo Helsinkio universitete.

Nauja taikomosios kalbotyros magistrantūros programa

Prieš keletą metų parengta nauja magistro studijų programa – taikomoji kalbotyra. Lietuvoje tai – dar visai jaunas mokslas, nors pasaulyje pastaruoju metu jis labai sparčiai plėtojamas. Tad nedaug studentų, baigusių bakalauro studijas, yra išsamiau apie taikomąją kalbotyrą girdėję. Taikomoji kalbotyra nuo teorinės labiausiai skiriasi tuo, kad į kalbą žiūrima ne kaip į abstrakčią ženklų sistemą, bet į gyvą, realiai žmonių vartojamą bendravimo priemonę, tyrinėjamas kalbos ryšys su žmogumi, visuomene, kultūra, sprendžiamos įvairios su kalba susijusios visuomenei kylančios problemos. Studentams dėstoma lingvistinė pragmatika, psicholingvistika, diskurso analizė, tekstynų lingvistika, sociolingvistika, jie gali pasirinkti socialinių teorijų kursą, kalbos testų teoriją ir praktiką, vertimo teorijos, redagavimo, bendravimo psichologijos ir kitus kursus. Studijuoti ateina studentai iš lietuvių, anglų, lenkų ir kitų filologijų, ne tik VU, bet ir kitus Lietuvos universitetus baigę studentai. Jiems paskaitas skaito ir kviestiniai žmonės, pvz., sociolingvistai iš kitų šalių, gestotyros, teismo lingvistikos ir kt. specialistai, atveriantys studentams realias taikomosios kalbotyros problemas, supažindinantys su savo patirtimi.

Projektai – naujos erdvės

Turėdama tarptautinio bendravimo patirties Lituanistinių studijų katedra gana seniai įsitraukė į įvairius švietimo ir mokslo projektus. Didžiausias iš jų – šios katedros koordinuojamas trejų metų SOCRATES Lingua 2 projektas ONENESS – kaip tik šį rugsėjį jo pabaiga. Be šio projekto, Lituanistinių studijų katedros dėstytojai dalyvauja ne viename Europos Tarybos, Europos Sąjungos, Lietuvos projekte, susijusiame su lietuvių kalbos ir kitų retesnių kalbų mokymu, kaip tų projektų rezultatus išleidę knygas, skirtas lietuvių kalbai, pvz., lietuvių kalbos mokymo turinio aprašus „Slenkstis“, „Aukštuma“, „Pusiaukelė“, vadovėlius nelietuviškoms Lietuvos mokykloms ir suaugusiesiems, testų rinkinius ir daug kitų darbų. Daugiausia šiuolaikiškų vadovėlių ir kitų mokymo priemonių, skirtų lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymuisi, išleistų ne vienos Lietuvos ir užsienio šalių leidyklų, yra parašę Lituanistinių studijų katedros, dėstytojos. Šios katedros darbuotojai dalyvauja bendruose mokslo tyrimuose su kitų šalių mokslininkais, rengia ir publikuoja bendrus straipsnius iš taikomosios kalbotyros. Gana jaunas katedros kolektyvas yra pilnas entuziazmo, labai brangina tai, kas juos labiausiai sieja – tikras darbo, atradimų džiaugsmas.