Šiuolaikinės technologijos sparčiai žengia į įvairias žmonių gyvenimo sritis, todėl neišvengiamai yra integruojamos ir į švietimo sistemą. Tyrimai atskleidė pozityvią technologijų ir mokinių įsitraukimo į pamoką koreliaciją. Tačiau šiam procesui pirmiausia turi būti pasiruošę mokytojai, kurie neretai neturi reikiamų įgūdžių ir kompetencijų naudoti išmaniąsias technologijas ugdymo procese. Todėl Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto tyrėjų grupė kartu su partneriais iš Turkijos ir Italijos įgyvendina „Erasmus+“ projektą „Improvement of Teaching Techniques by Eye Tarcking in Technology Enchanced Classrooms (E-Teach)“.

Pagrindinis šio projekto tikslas – ištirti skirtumus, kaip patyrę ir mažai patyrę mokytojai naudoja naujausias technologijas pamokose (pavyzdžiui, interaktyviąją lentą). Siekiama ištirti ir nustatyti metodus, kurie padėtų geriau pritaikyti technologijas pamokose.

Šiam tikslui pasiekti naudojama akių sekimo įranga (angl. Eye Tracking Data), kuria analizuojami mokytojų akių judesiai pamokoje ir taip nustatoma, kaip paskirstomas mokytojo dėmesys – paprastai tarp interaktyviosios lentos ir mokinių.

Lietuvos tyrėjai stebėjo dviejų lietuvių, dviejų rusų ir dviejų anglų kalbų mokytojų pamokas Druskininkų „Saulės“ pagrindinėje mokykloje. Buvo surinkti ir išanalizuoti duomenys iš 23 pamokų. Šiame tyrime buvo filmuojamas bendras klasės vaizdas iš priekio ir iš galo, mokytojai dėvėjo specialius akinius ir buvo įrašomi jų akių judesiai.

Tyrimo metu buvo atsižvelgiama į svarbiausius veiksnius, tokius kaip akių kontaktas, mokytojo motyvacija naudojantis technologijomis ar kita medžiaga, pritaikyta mokinių poreikiams. Be to, buvo stengiamasi įvertinti ir tai, kad technologijos gali ir apsunkinti pamoką, jei nei mokytojas, nei mokiniai nėra joms pasiruošę. Atsižvelgiama taip pat į skirtingą šalių kultūrinį ir socialinį kontekstą: pavyzdžiui, Turkijoje ar Italijoje situacija pamokose gali skirtis nuo Lietuvos.

Atlikus tyrimą buvo pastebėta, kad ir patyrę mokytojai, ir naujokai palankiai vertina technologijų naudojimą klasėje. Jie teigė, kad tai padeda mokiniams geriau įsisavinti žinias, lengviau įsiminti pamoką, sutelkia mokinius ir veikia jų motyvaciją. Be to, technologijos leidžia pravesti pamoką įdomiau, pristatyti pamokos medžiagą įvairiais būdais.

Ekspertai pastebėjo, kad nepatyrę naudoti technologijas mokytojai nėra tinkamai tam pasiruošę, o kai kurie įrašai parodė, kad mokytojai nėra įsitikinę technologijų nauda ugdant mokinių gebėjimus ar įsisavinant žinias. Tad geras mokytojas gali ir nesinaudoti technologijomis ugdymo procese. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad mažai patyrę naudoti technologijas mokytojai priemones gavo tik prasidėjus projektui, todėl jiems galėjo trūkti laiko joms įvaldyti.

Mažiau patyrę mokytojai teigė, kad technologijos padeda geriau suvaldyti klasę, tačiau patyrę mokytojai neįžvelgė tokios naudos. Pastarieji laisviau jautėsi klasėje, judėjo po erdvę, labiau įsitraukė į mokinių darbą, tuo tarpu mažiau patyrę mokytojai buvo linkę likti vienoje vietoje prie kompiuterio.

Tyrimo metu pastebėta, kad mažiau patyrę ar nepatyrę mokytojai naujausias technologijas naudoja labai ribotai, jie dažniausiai apsiriboja paprastomis prezentacijomis mokomajai medžiagai pateikti. Tuo tarpu patyrę mokytojai geba labiau įtraukti mokinius į šį procesą.

Visi mokytojai naudojo „Mokytojas centre“ mokymo metodą. Kartais būdavo vedamos diskusijos ar vyko darbas grupėse.

Vis dėlto buvo pastebėta, kad akių sekimo įranga ir akiniai veikė mokytojų ir mokinių elgesį pamokos metu. Mokytojai iš dalies buvo labiau įsitempę, judesiai, balsas neįprastas, ypač nepatyrusių mokytojų. Todėl tai veikė natūralią pamokos eigą. Ilgiau atliekant tyrimą mokytojai ir mokiniai pradėjo jaustis laisviau.

Tikimasi, kad po šio tyrimo bus pasiūlytos rekomendacijos, kaip veiksmingiau panaudoti naujausias technologijas pamokose ir geriau paruošti mokytojus šioms naujovėms. Šias rekomendacijas planuojama siūlyti visoms Europos valstybėms.