-
Lietuvos jaunųjų mokslininių sąjunga siekia atkreipti dėmesį į atžalų susilaukusius doktorantus. Nuotr. iš www.sxc.hu
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS), siekdama atkreipti dėmesį į atžalų susilaukusius doktorantus, išplatino pranešimą-poziciją dėl motinystės/tėvystės pašalpos. Jame, remiantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, rašoma, kad „egzistuoja apribojimas, pagal kurį motinystės/tėvystės pašalpa gali būti skiriama tik jaunesniems nei 26 metų dieninių studijų skyrių studentams“.
Tokia sistema, anot LJMS, diskriminuoja doktorantus kitų pakopų studentų atžvilgiu. Dėl to doktorantai, neturintys darbo stažo, susilaukę vaikų patektų į keblią padėtį. LJMS pateikia keturis argumentus: potencialūs doktorantai dažnai nesirenka trečiosios studijų pakopos arba renkasi ją kitose šalyse, kuriose ir pasilieka; moterys ir vyrai, tapę doktorantais, atideda motinystės/tėvystės planus, palikuonių susilaukia vėliau ir mažiau, o tai didina fiziologinę riziką ir neigiamai veikia jau ir taip nepalankią Lietuvos demografinę padėtį; besilaukiančios doktorantės nesiryžta išeiti motinystės atostogų, nes prarastų pajamas (šiuo atveju – doktoranto stipendiją), reikalingas padidėjusiai šeimai išlaikyti. Tai daro įtaką ir doktorantūros rezultatams; sukūrusiems šeimas doktorantams dėl pajamų stokos neretai tenka dirbti papildomus darbus, nesusijusius su atliekamais moksliniais tyrimais, dėl to irgi smarkiai nukenčia jų kokybė.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros lektorė dr. Vida Petrylaitė kritikuoja šiuos argumentus: „Visiškai neaišku, ar LJMS minimi neigiami padariniai atitinka realią situaciją. Nėra jokios nuorodos į atliktą tyrimą (pavyzdžiui, apklausą), kuriuo būtų nustatytas ryšys tarp minimų neigiamų padarinių ir aptariamo įstatymo lengvatos nebuvimo. Jei toks tyrimas nebuvo atliktas, pateikiama pozicija nėra sąžininga ir ja neturėtų būti argumentuojama.“ Anot dr. V. Petrylaitės, sprendžiant apie tam tikros socialinės lengvatos taikymą, reikia išsiaiškinti poreikį – nustatyti, ar dabartinė situacija gali būti vertinama kaip netenkinanti tik teorinių svarstymų lygmeniu, ar vis dėlto yra tam tikra grupė asmenų, kuriai situacija aktuali praktiškai. Ji siūlo atlikti papildomą situacijos analizę. Tai galėtų būti duomenys apie Lietuvos aukštųjų mokyklų dieniniame skyriuje studijuojančius doktorantus: jų skaičių, amžių, padėtį darbo rinkoje studijų metu.
Algirdo Juliaus Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro doktorantė Virginija Cibarauskė pritaria LJMS išsakytai pozicijai. „Esama situacija yra diskriminacinė, absoliučiai nepalanki doktorantūros ir podoktorantūros studijų metu vaikų susilaukusiems studentams ir studentėms, kurie paprastai yra vyresni nei 26 metų amžiaus, tačiau neturi reikiamo darbo stažo, nes dirbti studijuojant bent jau mano fakultete (VU Filologijos fakultetas – aut. past.) studentai ne tik neskatinami, bet tam nesudaroma net minimaliai palankių sąlygų“, – teigia V. Cibarauskė. Anot jos, tam itin nepatogūs tvarkaraščiai, be to, į dirbančius dieninio skyriaus studentus dėstytojai žvelgia „kreivai“. Pašnekovės teigimu, į doktoranto pareigas įeina ne tik disertacijos rašymas, bet ir dėstymas, dalyvavimas moksliniuose projektuose. „Tai, kad jauni žmonės neturi teisės į tėvystės/motinystės pašalpą, tik parodo, kad valstybės vyrų ir moterų pastaruoju metu itin pabrėžiamas susirūpinimas blogėjančia demografine padėtimi, šeimos vertybėmis, vaikais ir tėvais tėra populizmas, gražios kalbos“, – įsitikinusi doktorantė. Ji priduria, kad tiek iš asmeninės, tiek iš kolegų patirties galinti pasakyti, kad doktorantūra – nepalankiausias metas vaikams gimdyti ir auginti. „Gimus vaikui tampi absoliučiai socialiai nesaugus, sudėtinga derinti mokslus ir mažylio auginimą, o nutraukęs studijas netenki stipendijos ir atsiduri visiškame užribyje. Šiuo požiūriu doktoranto, jauno tyrėjo socialinės garantijos lygios žmogaus be gyvenamosios vietos situacijai“, – reziumuoja V. Cibarauskė.
Kitoje publikacijos dalyje – į šią situaciją patekusios buvusios doktorantės pamąstymai.
Komentarų: 8
2014-01-06 13:28
Vaidotas ZemlysLektorės V. Petrylaitės pozicija daugiau negu keista. Į doktorantūrą anskčiausiai galima įstoti po 5 metų po mokyklos baigimo, ty būnant 23-24 metų amžiaus. Doktorantūra trunka 4 metus, tai 26 metų riba peržengiama antrame ar trečiame doktorantūros kurse. Tai kur čia nėra diskriminacijos? Įstatymas aiškiai parašytas dar tais laikais kai 26 metų studentų praktiškai nebūdavo, nes doktorantai net nebūdavo laikomi studentais. Daryti kažkokį tyrimą, esant akivaizdžiam diskriminacijos faktui yra mažių mažiausiai kvaila. Ką dabar apklausą darysim nustatyti ar saulė rytoj patekės?
2014-01-06 14:02
RomaGaila, niekad nesigilinau, kodėl ir kaip buvo nuspręsta doktorantus (ir jų statusą) prilyginti studentams, o ne universiteto darbuotojams, kaip buvo anksčiau. Pati, būdama doktorante, patyriau tą virsmą, kai iš doktorantės-darbuotojos tapau doktorante-studente. Sutinku, kad labiausiai tai atima socialines garantijas. Man, kaip dabartinių doktorantų vadovei, neramu ir dėl doktorantūros studijų rezultatų. Ne paslaptis, kad kai doktorantai tapo studentais, jie yra laisvi dirbti universitete ar kituose darbuose papildomai po pusantro etato. Paprastai – ir visai suprantama – jie tai ir daro. Taigi doktorantūros studijoms lieka laisvadieniai ir naktys? Deja, studijų rezultatai dėl to tikrai kenčia, nebent pavyksta disertacijos temą suderinti su moksliniu darbu projekte ar universitete. Kai buvom doktorantai-darbuotojai (pilna darbo diena, arba etatas), papildomai dirbti galėjom nebent puse etato. Bet ir nedirbant kitur socialines garantijas turėdavom kaip visateisiai darbuotojai. Žinia, yra ir kita medalio pusė: dalis doktorantų patenkinti studentų statusu dėl nuolaidų ir kitų studentams taikomų lengvatų…
2014-01-06 14:16
Gražina RapolienėLigos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nuostata apie draudžiamų studentų chronologinį amžių, manau, turėjo būti pataisyta, kai doktorantai buvo prilyginti studentams, nes dabar doktorantės motinystės atveju negauna jokių – net ir itin mažų, kaip studentės, išmokų. Šita nuostata įstatyme yra akivaizdžiai diskriminacinė dėl amžiaus – net jei nebūtų nė vieno doktoranto, kuriam dabartinė nuostata trukdo – ir tyrimų apie realią padėtį nereikia, norint ją ištaisyti. Reprodukcinio amžiaus moterys, studijuojančios doktorantūje (pilnu etatu!) ir nedirbančios kito darbo, nes visą laiką skiria atliekamų tyrimų kokybei bei katedroje skiriamiems darbams atlikti, negali planuoti vaikų ir pastoti, nes tokiu atveju neturėtų jokių pajamų. Kaip ir doktorantai vyrai, sulaukę atžalų, negali išeiti tėvystės atostogų. Tai galioja ir tiems, kurie dirbo prieš doktorantūros studijas, bet ankstesnio darbo atsisakė dėl didelio darbo krūvio doktorantūroje.
Tik ar ne geresnis sprendimas būtų iš esmės peržiūrėti doktorantų statusą? Jie lyg ir studentai, bet kartu ir dirba – tiek mokslinį tiriamąjį darbą, tiek dėsto, vadovauja bakalaurų darbams ir pan. Gal tikslingiau būtų doktorantams suteikti dvejopą – studento ir dirbančiojo – statusą, tokiu atveju doktorantūros laikotarpis įeitų į pensijai reikalingą stažą.
2014-01-06 14:18
VioletaLabai reikalinga tema. Manau, kad doktorantai, šiuo atveju, yra tikrai nuskriausti – doktorantūra taip pat turėtų būti prilyginama darbui. O argumentas apie mokslinius tyrimus kaip vienintelį būdą pagrįsti jaunųjų mokslininkų nepalankią padėtį irgi švelniai tariant keistokas.
2014-01-06 14:18
Gražina RapolienėApie dvejopą – studento ir darbuotojo – statusą žinau iš kolegų užsienyje (Švedijoje, Nyderlanduose).
2014-01-06 14:50
Gražina RapolienėBeje, tos pačios problemos su podoktorantūros stažuotėmis: motinystės atveju stažuotė laikoma nutrūkusia, tad stažuotoja turi arba grąžinti visas išmokas, arba pateikti visus žadėtus rezultatus. – Bet gal tų stažuočių nebebus, tai ir kalbėt nebėra apie ką – nebent apie LMT nuostatas. :-)
2014-01-10 08:36
Motinystė doktorantūroje – be finansinio saugumo? II dalis | VU naujienos[…] I rašinio dalį skaitykite čia. […]
2014-01-29 09:30
Motinystė doktorantūroje – be finansinio saugumo? III dalis | VU naujienos[…] I rašinio dalį skaitykite čia. […]