„Įstojus į Europos Sąjungą (ES), didžiausias iššūkis Lietuvos teisės sistemai buvo ne techninis normų perkėlimas ar perrašymas, bet teisinio mentaliteto pokytis, reikalavęs nugalėti tam tikras dogmas ir sukurti naujas“, – tvirtina VU Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis, vertindamas pirmąjį Lietuvos dešimtmetį ES.
Dviejų teisių sistemų – nacionalinės ir ES – santykiai ir tarp jų atsirandančios įtampos bus aptariamos renginių cikle „Europos Sąjungos teisės savaitė“.

Nauji teisės horizontai

„Narystė ES mūsų teisinei sistemai reiškia daug daugiau nei narystės kitose tarptautinėse organizacijose“, – sako prof. dr. T. Davulis. Pasak jo, ES teisės normų poveikis tiek mūsų gyvenimui, tiek teisininkų profesinei veiklai nepalyginti didesnis. Europos Sąjungos teisynas skaičiuojamas šimtais tūkstančių puslapių, o jų taikymo, interpretavimo ir veikimo būdai unikalūs, nebūdingi nė vienai mums iki šiol žinomai teisinei sistemai – nei tarptautinei, nei nacionalinei.
ES suteikė naujų teisių ir pareigų įmonėms, valstybės institucijoms, vartotojams ir darbuotojams. Teisės specialistams atsirado naujas veikimo laukas, daugiau ir įvairesnių galimybių kurti, įgyvendinti teisingumą, ginti bei atstovauti. „Manau, kad atverdama naujus teisinės gynybos horizontus ES teisė padarė mūsų nacionalinę sistemą turtingesnę ir pakylėjo ją į kitą kokybinį lygmenį“, – tvirtina prof. dr. T. Davulis.

Įtampos neišvengiama

Pažymėtina, kad ES veikia visų šalių narių teisės sistemas: plečiantis normų skaičiui, vykdant bendras ekonomines ir socialines politikas, kuriama ir vieninga teisinė erdvė. Tobulėjant ES teisei, nacionalinių ypatumų mažėja: juos išstumia vieningos ar harmonizuotos teisės normos.
Šis procesas nevyksta be tam tikros įtampos ir konflikto. „Suderinamumo ar įgyvendinimo problemų kyla visoms ES narėms, tačiau, sakyčiau, Lietuvos situacija šiame kontekste palyginti palanki“, – svarsto prof. dr. T. Davulis. Jo teigimu, kaip jauna demokratija Lietuva yra labiau linkusi keisti „žaidimo taisykles“ ir priimti tas, dėl kurių sutariama ES. Tai nebūtinai reiškia nacionalinių interesų neturėjimą ar ignoravimą, veikiau priešingai – pozityvų atvirumą naujovėms, pragmatiškumą, nusiteikimą supaprastinti įvairių sričių reguliavimą. Kita vertus, Lietuvoje nėra ir gilių teisinių tradicijų, sustabarėjusių visuomeninių struktūrų ar neįveikiamų nacionalinių dogmų, kurias būtų sunku sulaužyti ar pakeisti.
Vis dar pastebima, kad Lietuvos piliečiai mažai pasinaudoja ES teisės suteikiamomis teisinės gynybos galimybėmis. Tačiau ir šioje srityje situacija akivaizdžiai gerėja – ypač pastaraisiais metais padaugėjo bylų, kai tiek ieškovai, tiek teismai aktyviai naudoja ES teisės normas, vis dažniau kreipiamasi ir į ES Teisingumo teismą.

Europos Sąjungos teisės savaitės renginiai ir jų programos.