Asociatyvi „Unsplash“ nuotr.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų gyvenime muzika buvo ne tik kilmingųjų privilegija bei jų išsilavinimo dalis, bet ir viešiesiems ryšiams sumaniai pasitelkiama priemonė. Gyvai atliekama ar leidiniuose spausdinama, muzika lydėdavo svarbius religinius ar politinius įvykius, pabrėždavo didikų galią ir įtaką valstybėje, atspindėjo jų konfesinę tapatybę.

XVI a. pradžioje atsiradus komerciškai tiražuojamai spaudai, muzikos leidiniai tapo tarptautine komunikavimo priemone. Muzikos veikalas galėjo pasiekti plačią Europos skaitytojų auditoriją, atsidurti skirtingų konfesijų atstovų rankose. Pavyzdžiui, evangelikas liuteronas galėjo įsigyti Italijoje išspausdintų katalikų kompozitorių sakralinės muzikos leidinių. O juose – ne tik natos, bet ir tituliniai lapai su ilgais pavadinimais, dedikacijos, kreipimasis į skaitytojus, herbai, iliustracijos ar asmenų portretai. Visa informacija, publikuojama muzikos leidiniuose, tapdavo plačiai prieinama, todėl buvo kruopščiai apgalvojama.

Istoriniuose kultūros tyrimuose iki šiol buvo beveik nežinoma, kad XVII a. pradžioje du muzikos leidiniai buvo dedikuoti LDK didikams – karvedžiams ir valstybės veikėjams Chodkevičiams. Iš Lodi miesto Italijoje kilęs kompozitorius ir dainininkas Giulio Osculati 1609 m. publikuotą pirmąją sakralinių motetų knygą „Liber primus motectorum“ dedikavo Aleksandrui Chodkevičiui (apie 1569–1605). O venecijietis vargonininkas Giovanni Valentini 1611 m. išleistą pirmąją motetų knygą „Motecta IIII, V & VI vocum (…) Liber primus“ dedikavo jaunesniajam Aleksandro broliui Jonui Karoliui Chodkevičiui (apie 1570–1621). Abu minėtuosius rinkinius publikavo tarptautinėje rinkoje tuomet lyderiavusios Venecijos leidyklos.

Motetų leidinys su dedikacija A. Chodkevičiui straipsnio autorės A. Pister rankose. Tarptautinis Bolonijos muzikos muziejus ir biblioteka. Asmeninio arch. nuotr.

1589–1590 m. broliai Chodkevičiai gyveno Italijoje, studijavo katalikiškajame Paduvos universitete, taip pat lankėsi Romoje ir Venecijoje. Vis dėlto jiedu su kompozitoriais susipažino ne Italijoje. Tuo metu, kai Chodkevičiai keliavo po Italiją, G. Valentini buvo maždaug aštuonerių, o G. Osculati, ko gero, net nebuvo gimęs. XVII a. pradžioje šie italų kompozitoriai atvyko į Abiejų Tautų Respubliką, o G. Valentini kurį laiką netgi gyveno Vilniuje. Broliai Chodkevičiai su kompozitoriais susitiko valdovo Zigmanto Vazos (1566–1632) aplinkoje, kai abu muzikai tarnavo karališkojoje muzikų kapeloje.

Išleisti Venecijoje, sukurti Vilniuje 

Venecijoje publikuoti muzikos leidiniai buvo skirti LDK didikams pagerbti: garsinti jų vardą, skleisti žinią apie svarbias pergales, nuopelnus valstybei, kelti prestižą Abiejų Tautų Respublikoje ir didinti žinomumą už valstybės ribų. Apie tai tiesiogiai ir netiesiogiai užsimenama didikams skirtose dedikacijose.

Pavyzdžiui, panegirikoje J. K. Chodkevičiui didikas pristatomas garbingoje Romos karvedžių ir dievų kompanijoje – greta romėnų karo dievo Marso, Romos politiko ir admirolo, vadovavusio Romos laivynui, Gajaus Dulijaus, taip pat muzikos ir poezijos dievo Apolono. Centrinės Europos kultūros bendruomenei J. K. Chodkevičius nebuvo plačiai žinomas, o dedikacijoje gretinant jį su minėtaisiais herojais, pasakyta tiek apie veiklos barą, t. y. karybą, tiek apie nuopelnus valstybei ir jų reikšmę. Tekste minimas svarbus J. K. Chodkevičiaus nuopelnas, sykiu to meto politinė aktualija – pergalė Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos (1600–1611) kare. Su mūšių laukais, atrodytų, nieko bendra neturintis muzikos leidinys tuo metu informavo apie aktualiausius didiko, o kartu ir valstybės laimėjimus.

Viešoji nauda LDK didikams lyg ir aiški. Tačiau kodėl kompozitoriai norėjo savo kūrinius paskirti valstybės pareigūnams? Pavyzdžiui, G. Valentini nedviprasmiškai paaiškino savo asmeninį interesą. „Man reikia svetimos žvaigždžių šviesos, (…) nes ji – ypatinga pagalba žinomumui gauti ir neįtikėtina paskata muzikos šlovei“, – dedikacijoje J. K. Chodkevičiui rašo kompozitorius.

J. K. Chodkevičius. Iš Kretingos bernardinų vienuolyno fondų

Nežinia, ar didikas ir kompozitorius susipažino būtent Lietuvoje, bet J. K. Chodkevičiui skirti motetai buvo sukurti Vilniuje. Leidinio dedikaciją kompozitorius pasirašė „Vilniuje, 1611 Viešpaties metų kovo 10 dieną“. LDK sostinėje jis gyveno jau nuo 1609-ųjų, kai Zigmantas Vaza su šeima čia persikėlė reziduoti. Tąkart su valdovo dvaru taip pat atvyko karališkoji muzikų kapela, kurioje G. Valentini ėjo pagrindinio vargonininko pareigas.

Tarnaudamas Abiejų Tautų Respublikoje G. Valentini sukūrė šeimą: čia susituokė su Barbora (mergautinė pavardė nėra žinoma), su ja susilaukė šešių atžalų.

Vestuvėms skirti, mirčių palydėti

Apie G. Osculati – karališkosios muzikų kapelos tenoro – asmeninio gyvenimo vingius Abiejų Tautų Respublikoje nedaug težinoma. Tačiau jo pirmoji motetų knyga, dedikuota A. Chodkevičiui, tikėtina, buvo publikuota svarbesnių didiko gyvenimo įvykių proga. Leidinys buvo pabaigtas 1609 m. Krokuvoje. Tais metais, ko gero, eidamas jubiliejinius 40-uosius gyvenimo metus, A. Chodkevičius susituokė antrą kartą su turtingo Lvivo pirklio ir mecenato dukterimi Kotryna Korniaktaite.

Dedikacijoje rašoma apie garbingas A. Chodkevičiaus šaknis, gerą giminės vardą, jo nuopelnus ginant tėvynę, puoselėjant Abiejų Tautų Respublikos gerovę. Čia kompozitorius užsimena ir apie ypatingą didiko dosnumą ir taip pasako, kad A. Chodkevičius parėmė leidinio publikavimą ar netgi pats jį užsakė. Karališkosios kapelos muzikas dedikacijoje taip pat rašo, kad ketintų A. Chodkevičiui skirti daugiau kūrinių ateityje. Vis dėlto pirmasis motetų leidinys teliko vienkartinio pobūdžio bendradarbiavimu, daugiau didikui skirtų kūrinių nežinoma.

Beje, Aleksandrui dedikuotus motetus 1609 m. išspausdinęs Venecijos leidėjas Alessandro Raveri (1553–1609) vos po kelių mėnesių mirė. Atrodo, makabriška, kad tokia pat lemtis 1611 m. ištiko ir jo pusbrolį Angelo Gardano (1540–1611). Pavasarį išleidęs J. K. Chodkevičiui skirtus motetus, leidėjas anapilin iškeliavo jau vasarą.

Motetai – konfesinės tapatybės atspindys?

Tuo metu, kai į viešumą išėjo Chodkevičiams dedikuoti muzikos leidiniai, LDK visuomenė gyveno konfesinių priešpriešų akivaizdoje. Lietuvos didikai rinkosi skirtingas konfesines kryptis. Kaip greitai ir pragmatiškai galėjo keistis konfesiniai pasirinkimai, atspindėjo, pavyzdžiui, Lietuvos kanclerio Leono Sapiegos konfesinės pervartos. Krikštytas stačiatikių cerkvėje, vėliau jis tėvų iniciatyva buvo atiduotas mokytis į Nesvyžiaus mokyklą, tapusią reformacijos sklaidos centru. Studijavo liuteroniškame Leipcigo universitete, o 1589 m. perėjo į katalikybę.

Daugiakonfesėje ano meto realybėje brolių Chodkevičių gyvenimas atrodo netgi netipiškas: krikštyti katalikų bažnyčioje ir auklėti jėzuitų Vilniaus akademijoje bei svetur – Ingolštadto (Vokietija) ir Italijos universitetuose, išpažino katalikybę visą gyvenimą. J. K. Chodkevičius darbais ir lėšomis prisidėjo prie katalikybės puoselėjimo valstybėje: Kretingoje įkurdino vienuolius bernardinus ir fundavo bažnyčią, Kražiuose įsteigė jėzuitų kolegiją, Bychave – Laterano kanauninkų vienuolyną.

G. Osculati. Liber primus motectorum, dedikuota Aleksandrui Chodkevičiui. Iš tarptautinio Bolonijos muzikos muziejaus ir bibliotekos kolekcijos

G. Valentini ir G. Osculati kūryba deramai reprezentavo Chodkevičius ir derėjo su didikų religine ir politine pasaulėžiūra. Leidinių autoriai – katalikų tikėjimą išpažįstantys kompozitoriai, kilę iš stiprų katalikišką identitetą turinčios Italijos. Beje, G. Valentini šeima, kaip ir Chodkevičiai, buvo palanki jėzuitams. Būtent jėzuitų kolegijoje Romoje Collegium Germanicum siekė studijuoti G. Valentini sūnus Pranciškus Dominykas.

Neatrodo atsitiktinumas, kad Chodkevičiams buvo dedikuoti sakraliniai motetai, skirti katalikiškoms pamaldoms, daugiausia liturginėms valandoms – Mišparams ir Rytmetinei, sukurti pagal krikščioniškus – Šventojo Rašto – tekstus. J. K. Chodkevičiui dedikuotame leidinyje per 30 kūrinių, sukurtų pagal Senojo Testamento (psalmių ir Giesmių giesmės) tekstus, taip pat sekvencija „Stabat Mater“.

A. Chodkevičiui dedikuotame rinkinyje – per 20 motetų, sukurtų daugiausia pagal Senojo Testamento tekstus. Nemenka dalis jų buvo skirti liturginėms valandoms – pavyzdžiui, „Tu gloria Ierusalem“ galėjo skambėti Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventės metu, „Puer qui natus est nobis“ – per Šv. Jono Krikštytojo šventę, „O sacrum convivium“ – Devintinių šventės mišparuose, „Hodie Simon Petrus“ – Šv. Petro ir Pauliaus šventės mišparuose. Atrodytų, kad tokioms progoms skirti motetai tik pabrėžė Chodkevičių katalikiškąjį pamaldumą ir nuoseklų konfesinį pasirinkimą.

Daugiau apie Chodkevičiams dedikuotus muzikos leidinius skaitykite žurnale „Lietuvos istorijos studijos“, 49 tomas, 2022: https://doi.org/10.15388/LIS.2022.49.1.

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0066) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).