Prieš 14 metų žurnalas „Veidas“ pradėjo reitinguoti Lietuvos universitetus. Nuo to laiko nacionalinis aukštųjų mokyklų reitingas skelbiamas kiekvienais metais. Tačiau nuo pat pradžių netyla kalbos ir ginčai apie reitingo kriterijų objektyvumą. Siekdamas padiskutuoti šia tema žurnalas „Veidas“ vasario pradžioje sukvietė aukštųjų mokyklų atstovus į konferenciją „Lietuvos universitetų ir kolegijų reitingavimo įtaka Lietuvos aukštojo mokslo kokybei“.
Svarbiausias reikalavimas – patikimumas
Konferencijoje dalyvavęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tvirtino neabejojantis aukštųjų mokyklų reitingo nauda. Pasak jo, reitingai leidžia abiturientams apsispręsti, kuriame universitete rinktis studijas, kuri aukštoji mokykla labiausiai atitinka jų lūkesčius. Tačiau čia iškyla ir kita svarbi problema – reitingų patikimumo, pasitikėjimo reitingavimo sistema. „Aukštosios mokyklos yra labai skirtingos. Reikia rasti patikimą ir aiškų kriterijų, kad galima būtų jas palyginti“, – sakė Gintaras Steponavičius.
UAB „Veido“ periodikos leidyklos leidėjas dr. Algimantas Šindeikis irgi kalbėjo apie aukštųjų mokyklų reitingavimo svarbą ir tam tikrą nepasitikėjimo atmosferą, kuri lydi kiekvieną skelbiamą reitingą. Jis pabrėžė, kad universitetų reitingavimas yra pasaulinis reiškinys, todėl visiškai atsisakyti aukštųjų mokyklų reitingo būtų kvaila, tačiau reitingo kriterijus galima ir būtina aptarinėti. „Mūsų tikslas yra pasikalbėti apie reitingavimo metodiką. Mes kasmet sulaukiame dėl jos nemažai kritikos“, – konferencijos atidaryme prisipažino A. Šindeikis.
Aukštosioms mokykloms įvertinti – daugybė parametrų
Konferencijoje buvo pažymėta, kad pačiame pirmajame reitinge prieš 14 metų aukštosios mokyklos buvo lyginamos pagal 40 parametrų. Tačiau nuo to laiko parametrų skaičius išaugo. Praėjusiais metais paskelbtas reitingas rėmėsi 80 parametrų, o šiais metais jų jau gali būti šimtas. Viena iš šių metų naujovių yra ta, kad planuojama reitinge neišskirti į atskirą kategoriją privačių aukštųjų mokyklų. Pasak A. Šindeikio, toks sprendimas buvo priimtas po to, kai privačioms mokykloms buvo leista kovoti dėl krepšelių, t. y. tiesiogiai konkuruoti su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis. Tačiau naujų klausimų kilo po praėjusių metų pabaigoje paskelbto Konstitucinio Teismo sprendimo, nes neaišku, ar privatūs universitetai ir toliau galės dalyvauti krepšelių dalybose, todėl dėl privačių ir valstybinių aukštųjų mokyklų reitingų sujungimo dar nėra iki galo apsispręsta.
Šiandien žurnalas „Veidas“ vertina aukštąsias mokyklas pagal kelis svarbiausius kriterijus (kiekvienas jų susideda iš kelių dalių). Pasak A. Šindeikio, pats svarbiausias kriterijus, vertinant universitetus, yra vykdoma mokslo ir meno veikla. Aukštosios mokyklos taip pat yra vertinamos pagal akademinio personalo ir alumnų veiklos, universiteto akademinio personalo lygio, tarptautiškumo, specialybių ir studijų pakopų, studijų sąlygų, studentų nuomonės apie savo aukštąją mokyklą ir universitete įgytos specialybės paklausos darbo rinkoje kriterijus. Vertinamas taip pat ir universitetų finansavimas.
„Veidas“ neseniai pradėjo reitinguoti ir kolegijas. Jų reitingavimo principas yra panašus į universitetų reitingavimą, tačiau turi ir savo niuansų. Pavyzdžiui, pats svarbiausias kriterijus kolegijų reitinge – jų vykdoma taikomoji mokslo ir meno veikla. „Mes žiūrime, kiek kolegijos yra naudingos savo regionui“, – pažymėjo A. Šindeikis.
Kaip vieną iš didžiausių ir rimčiausių reitingo problemų „Veido“ leidėjas įvardijo duomenų patikimumą, ypač kai kalbama apie tuos duomenis, kuriuos pateikia pačios aukštosios mokyklos (dalį duomenų „Veidas“ gauna iš oficialių struktūrų, pavyzdžiui – „Sodros“). Be to, A. Šindeikis pažymėjo, kad ne visų aukštųjų mokyklų finansavimo struktūra yra skaidri.
Žvilgsnis į kaimynų patirtį
Konferencijoje savo įžvalgomis ir patirtimi pasidalijo svečias iš Lenkijos, fondo „Perspektywy“, atliekančio nacionalinį Lenkijos aukštųjų mokyklų reitingą, atstovas Waldemaras Siwinskis. Jis pasakojo, kad demografinio bumo bangoje, kuri buvo jaučiama Lenkijoje praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, šalyje buvo įsteigta labai daug naujų aukštųjų mokyklų. Šiandien Lenkijoje nacionalinis aukštųjų mokyklų reitingas tampa vis populiaresnis, nes kai kurie universitetai, suprastėjus demografinei padėčiai, yra ties išnykimo riba ir abiturientai nori žinoti, kurios aukštosios mokyklos yra patikimos ir garantuoja kokybišką išsilavinimą.
Fondas „Perspektywy“ vertina Lenkijos universitetus pagal šešis svarbius kriterijus – aukštosios mokyklos prestižą, inovatyvumą, mokymosi aplinką, tarptautiškumo lygį, akademinį potencialą ir akademinį efektyvumą. „Universitetas gali turėti didelį potencialą, bet klausimas, kaip jis juo naudojasi. Todėl reitinge potencialas yra atskirtas nuo efektyvumo“, – aiškino W. Siwinskis.
Lenkijos nacionalinis aukštųjų mokyklų reitingas, panašiai kaip ir Lietuvos, turi du ryškiausius lyderius – tai Varšuvos universitetas ir Jogailos universitetas Krokuvoje. W. Siwinskis pažymėjo, kad jų reitingas taip pat susilaukia įvairių priekaištų, kurie yra neišvengiami. „Vis dėlto manau, kad nacionalinis aukštųjų mokyklų reitingas yra reikalingas, nes jis stimuliuoja universitetų raidą ir verčia universitetus pasitempti“, – tvirtino svečias iš Lenkijos.
Nepatenkintų bus visada
Atrodo, kad klausimas apie vieno ar kito reitingo patikimumą – tai amžina tema. „Kiekviename reitinge yra tas, kuris užėmė pirmą vietą, ir tas, kuris užėmė paskutinę. Tie, kas atsiduria žemai, pradeda mąstyti, ką daryti, kad būtų galima pagerinti situaciją. Dauguma tokių aukštųjų mokyklų randa paprastą būdą – prašo pakeisti kriterijus į sau palankesnius“, – teigė „Veido“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Pasak jo, kai kurios aukštosios mokyklos yra tiesiog nepasirengusios konkurencinei kovai. „Ne mes pasirūpinome, kad tam tikros aukštosios mokyklos taptų universitetais, nors nėra vertos šio statuso“, – sakė jis.
Konferencijoje iš tikrųjų nuskambėjo nemažai priekaištų reitingavimo sistemai, tačiau šie priekaištai nėra nauji ir kartojasi metų metus. Daugumos priekaištų esmė ta, kad pernelyg skirtingos aukštosios mokyklos susitinka viename reitinge – specialiuosius universitetus sunku lyginti su klasikinio pavyzdžio universitetais, o aukštosios menų mokyklos dėl savo specifikos yra nepajėgios konkuruoti pagal reitinge iškeltus kriterijus su kitais universitetais. Tačiau šie priekaištai neatgraso žurnalo „Veidas“ nuo minties ir toliau rengti nacionalinį Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingą. Planuojama, kad šiais metais universitetų reitingas bus paskelbtas žurnale gegužę, o kolegijų kiek vėliau – birželio mėnesį.
Komentarų: 13
2012-02-10 08:36
LiepaTurbūt tokioje mažoje šalyje sunku būti objektyviam.Kasmet tos pačios problemos, jog kai kurie universitetai duomenis pateikia taip, kaip jie nori ir kaip jiems naudingiau. Jei nepavyksta, kitamet reikalauja pataisyti kriterijus. Ar gi ne taip.Turėtų byloti tik faktai ir statistika, kurią reiktų dar ir patikrinti.
2012-02-10 14:07
jvStojančiajam pirmoje vietoje svarbu studijų programos reitingas (ką ji duoda) ir socialinė aplinka (kokia studijų infrasturktūra ir aplinka).
Universitetų reitingas tinka siekiant tobulintį universitetus. Tačiau atkreipkite dėmesį: “geriausių” reitingų turėtojų doktorantūroje dauguma doktorantų yra “žemo” reitingo universitetų absolventai.
2012-02-11 08:44
L.[i]”Viena iš šių metų naujovių yra ta, kad planuojama reitinge neišskirti į atskirą kategoriją privačių aukštųjų mokyklų. Pasak A. Šindeikio, toks sprendimas buvo priimtas po to, kai privačioms mokykloms buvo leista kovoti dėl krepšelių, t. y. tiesiogiai konkuruoti su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis[/i]”
??? Gal ponas Sindeikis nezino, kad tas sprendimas apie “tiesiogine konkurencija” del krepseliu jau pasmerktas Konstitucinio teismo (dar gruodzio pabaigoje)? O si konferencija vyko vasari…tai ar ne laikas “koreguoti tuos planus ir sprendimus del naujoviu “po to [b]KT sprendimo[/b]”, o ne kalbeti apie ana ministerijos leidima, kuriam… nedave leidimo KT? :-)
2012-02-11 18:23
ArvydasAr i reitingavimo kriterijus yra itraukta neigaliuju studentu kiekis universitetuose,universitetu pasiruosimas ir galimybes neigaliuju studentu/judejimo,regos,klausos sutrikimu turinciu/ mokymuisi?
2012-02-13 20:00
juknaKas yra tie “reitingai”? Ar ne grazuoliu rinkimai? Siaurame lietuviskame giminiu ratelyje? Jei norima geresnes abiturientu orentacijos, kodel neleisti [b]patiems[/b] studentams “reitinguoti”? O cia kazkoks zurnalas pasiskelbia save “orakulu”, “didziuoju vertintoju” …
Gal ne reitingu (grazuoliu rinkimu) studentams, abiturientams reikia, o rimtos [b]analizes[/b], [b]kas[/b] kur ir [b]kaip[/b] destoma, kokios tos ar anos profesijos [b]perspektyvos[/b], kokia prognozuojama rinkos [b]paklausa[/b] ir pan.
2012-02-14 20:15
KVEPALU SALAnorit ar ne, tie reitingai buvo ir bus. Objektyvumas jų…..manau aiškus….
2012-02-22 13:34
Leo@ Stasys Jukna.
1) Kodel manote, kad studentai butu geresni “orakulai” uz isorini vertyintoja (tebunie tai “Veidas” ar kitas leidinys ar istaiga; pvz. UK universitetus reitingus kazkada emesi sudarineti laikrastis “Times”, atrodo – gana sekmingai)? Kaip, pvz., VU studentai galetu ivertinti ir palyginti VU lygi su KU ar KTU? Kuo remdamiesi?
2) “[i]rimtos analizes, kas kur ir kaip destoma, kokios tos ar anos profesijos perspektyvos, kokia prognozuojama rinkos paklausa ir pan.[/i]. Regis, visiskai nesuprantate, kas tie universitetu reitingai ir “su kuo jie valgomi” :-) . Reitingas skirtas vertinti universitetu studiju ir mokslo lygi, o ne “profesijos perspektyvas” ar “rinkos paklausa”. Jeigu, pvz. is 100 parengtu x profesijos absoloventu darba susiranda tik 20, tai rinkos paklausa siaip profesijai maza, bet jei tie 20 visi yra is 22 tos specialybes absolventus kasmet isleidziancio universiteto Y – tai jo studiju kokybe auksta!
2012-02-22 13:39
@ ArvydasTu galimybiu studijuoti sudarymas, zinoma, svarbus, bet tai neturi jokios sasajos su universiteto studiju ir mokslo kokybe. Butent sitai siekiama ivertinti tais reitingais, o ne universiteto patoguma studijuoti. Todel i juos nera traukiami ne tik neigaliuju studentu %-ai, bet ir, pvz, nacionaliniu ar seksualiniu mazumu %-tas tarp studentu ir destytoju :-)
2012-02-22 19:21
jukna@ #7: Atsakau jusu zodziais “regis nesuprantate, ka tie reitingai reiskia”. Regis nesuprantate, kad uz tu “Veido” ar “Times” zurnalistu “nuomones” slypi dideli pinigai. Tikras “reitingas” yra LAIKAS. Ne reitingo agenturos zlugdancios net istisas salis. Taip – zlugdancios. Jos zinoma pastebi, kad kazkas tose salyse negerai. Beda tik, kad ju “nuosprendziai” (kaip ir universitetu reitingu) imami uz gryna piniga. Net kai ju prognozes sauna pro sali. O siaip as ne pries grazuoliu rinkimus. As tik pries manyma, kad issrinkta yra TIKRAI grazuole.
2012-02-23 08:00
@#9Rasote “”[i]Regis nesuprantate, kad uz tu “Veido” ar “Times” zurnalistu “nuomones” slypi dideli pinigai[i]. KO tikrai nesuprnatu, tai to, ka turite omenyje sitaip teigdamas? Jeigu tai, kad leidinys tuos reitingus nustatineja ne is dyko buvimo, bet noredami padidinti savojo leidinio patraukluma ir statusa visuomeneje (o tai – veda i pinigu uzdirbima), tai sutinku. Ir nieko blogo tame nematau, taipgi pagrindo abejoti reitingais vien todel, kad ju [i]rezultatas [/i] “parduodamas” visuomenei. pa breziu: rezultatas, o ne procesas. Gi jeigu jus manote, kad perkamas (dargi uz didelius pinigus) pats procesas, t.y. kad universitetai nusipirkineja sau vieta reitinguose, tai…sitokias “samoklo teorijas” reiktu rimtai pagristi – ir ne tokiu “argumentu”, kad “tai savaime aisku, o kaipgi kitaip” :-) . Nes pastaruoju “argumentu” galima “pagristi” bet ka: net ir tai, kad jus savo mokslini lapisni nusipirkote is disertacijos gynimo tarybos :lol:
Laikas, zinoma, viska sudelioja i savo vietas. Bet sitai neturetu tapti saviguodzianciu argumentü, tipo “ak, kas tie reitingai, mes esame zymiai geresni, negu mus laiko, su laku tai ir kiti pamatys!”” Uzuot save narciziskai laikius geresniais ir itarinejus kitus nesugebejimu musu ivertinti, zymiai proitingiau issiaiskinti, kodel tie kiti laiko mus ne tokiais gerais, kaip mums atrodo ar kaip mums noretusi. Primityvus atsakymas”äk, jie juk nupirkti!”, t.y. “aukos” mastysena, neskatina pazangos….
2012-02-23 17:42
juknaSakydamas “uz reitingu slypi dideli pinigai” tik turejau omenyje, kad reitingai – tai galios ir itakos koncentracija uz pasekmes neatsakingu zmoniu rankose. Itakojanti tu reitinguojamu finansine bukle. Netureciau dideliu problemu, jai universitetu reitingavimu uzsiimtu tarkim SMM ar LMT. Tai butu lyg vidine svietimo ir mokslo Lietuvoje bukles analize isreiksta skaiciais ir rangais. Jie bent butu suinteresuoti nedaryti dideliu vertinimo klaidu: jiems rupi tikslingas biudzeto paskirstymas. Bet kai apsisaukeliai, kaip Thomson Reuters, sudarineja “geru” (ISI) zurnalu sarasus, kai nuo ju sprendimimo priklaus daugelio a/m (ypac buvusio rytu bloko salyse) finansavimas, kai mokslininkai pradeda koncentruotis i “ISI publikacijas” (vietoje rimtu tyrimu) – ar laikote tai sveiku procesu? Blogiausia ne patys reitingai (grazuoliu rinkimai juk smagus renginys). Blogiausia, kad finansus skirstancios institucijos daznai aklai remiasi tais rinkimais. Pats dalykas “valiuta” gi neegzistuoja. Jo svoris priklauso tik nuo pasitikejimo. Ir visi tie reitingai kesinasi ta pasitikejima manipuliuoti.
2012-02-27 12:59
LeoSt.Jukna: “[i]reitingai – tai galios ir itakos koncentracija uz pasekmes neatsakingu zmoniu rankose. Itakojanti tu reitinguojamu finansine bukle”[/i].
Pirma, pagalvokime: kaip gi toji “galia ir itaka” susikoncentravo tu zmoniu rankose? Niekas jiems tu galiu nesuteike is virsaus, kokiu nors dekretu ar visuotinu isipareigojimu ju reitingu paisyti. Matyt, tie ju reitingai dazniausiai (nebutinai visada) “pataikydavo”, budavo pakankamai tikslus – reitingu VARTOTOJU akimis. Niekas neverčia, pvz., investuotojų atsižvelgti į Standard & Poors reitingus, bet, matyt, patirtis rodo, kad į juos atsižvelgiantys mažina netekčių riziką. Taip ir su universitetų reitingais: nenori – nekreipk į juos dėmesio.
Antra: gal man nėra žinomi kažkokie duomenys, tačiau smalsu, kaip LT universitetų finansinę būklę paveikė “Veido” skelbiami reitingai? :-)
Trečia: kodėl Jūs manote, kad, pvz, ŠMM ar LMT, kurioms rūpi biudžeto skirstymas , būtų [i]ex definitio[/i] [b]bešališkos[/b] reitingavimo insititucijos? :-) .
Ketvirta – ir svarbiausia: Užuot [i]a priori[/i] įtarinėjus reitinguotojus nešvariu ir/ar neatsakingu žaidimu, gal būtų geriau kritiškai pažvelgti į jų skelbiamus reitingus (šių metodologiją, skaičius, rangus, etc, etc.) ir pasakyti, kas juose tobulintina (ž kas turėtų būti, jei tuos reitingus “idealiai” sudarinėtų , pvz, ŠMM ar LMT)? O ne iš anksto juos skelbti neteisingais, nes jie negali būti teisingais (anuomet šitaip būdavo reaguojama į “buržuazinį mokslą” :lol: )
2012-03-13 17:57
jukna@ #12: Sutinku, kad ivairus “reitingavimai” (kaip kad ir sitie +/- VU diskusijose) yra tiesiog grupes zmoniu nuomone. Gali ja tiketi, gali ir ignoruoti. Ta “Veido” reitingavima gal irgi galima ir ignoruoti (nezinau ir as, ar SMM juo remiasi). Bet stai su Thomson Reuters ISI Web of Science dalykai daug [b]rimtesni[/b]: sita “ISI sistema” Lietuvoje virto [b]valstybiniu[/b] moksliniu tyrimu rezultatu vertinimo [b]kriterijumi[/b]! Gerai, sakysit valstybe irgi “vartotojas”, ji gali naudotis ISI, gali ir ne. Bet teorija lieka teorija, o realybe kitokia: vos ne visose Rytu Europos salyse ISI reitingai yra lyg “istatymas”. Cia biudzetas (bent jau institutams) skirstomas butent remiantis ISI WoS publikaciju skaiciumi (pagrinde).
Sutinku, kad svarbu ne pats reitingavimas, o jo kriterijai. Bet … tuos kriterijus tarkim Thomson Reuters nusistato [b]pats[/b].