Vasario 11 d. (trečiadienį) 14.00 val. Vilniaus universiteto Informacinių technologijų taikymo centre (Saulėtekio al. 9, jungiamuosiuose rūmuose, EF JR10 auditorijoje) vyks naujai sukurto Nacionalinio atviros prieigos mokslo informacijos duomenų archyvo (MIDAS) pristatymas.

Vilniaus universitetas kartu su VU Santariškių klinikomis ir kitais partneriais sukūrė atviros prieigos mokslo informacijos duomenų archyvą, leidžiantį teikti el. paslaugas, kaupti ir saugoti įvairių mokslo sričių tyrimų empirinius duomenis ir kitą su mokslo tyrimais susijusią informaciją. Naujasis archyvas atveria galimybes visiems norintiesiems nemokamai, lengvai ir patogiai pasiekti tyrimų duomenis internetu, čia pat juos lyginti ir analizuoti.

Atviros prieigos archyvas ypač svarbus visoms Lietuvos institucijoms, vykdančioms ir administruojančioms mokslinius tyrimus, nes jame bus galima patikimai saugoti mokslo duomenis ir efektyviai jais keistis.

„Šiame archyve bus galima sukaupti iki 3 petabaitų duomenų. Skirtingai nei kiti archyvai, MIDAS kaups įvairių mokslo sričių empirinius duomenis, tuo tarpu kituose yra kaupiama specializuota informacija“, – naujojo archyvo išskirtinumą pabrėžė projekto vadovas VU Matematikos ir informatikos instituto direktorius, LMA tikrasis narys prof. Gintautas Dzemyda.

Tokio archyvo atsiradimas turės įtakos mokslinio darbo ir tyrimų efektyvumui, mokslinio darbo rezultatų įvairovei, pedagoginio darbo kokybei, sudarys platesnes aukštųjų mokyklų dėstytojų, docentų, profesorių galimybes studentams pateikti aktualiais, tikrais duomenimis paremtas žinias ir praktines užduotis.

„Vilniaus universiteto mokslininkai įgyja galimybę turėti didžiausią duomenų talpyklą ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse šalyse. Su šia talpykla mokslininkai gauna galingą įrankį, kuris padės atlikti aukščiausio lygio mokslinius darbus“,­­ – įsitikinęs l. e. Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas prof. Jūras Banys, vienas šio projekto iniciatorių.

Nacionalinis atviros prieigos mokslo informacijos duomenų archyvas pradėtas kurti 2012 m. Prie jo atsiradimo prisidėjo 15 mokslo ir mokymo bei medicinos institucijų. Pagrindinis projekto infrastruktūrinio sprendimo projektuotojas ir rangovas buvo kritinės IT infrastruktūros bendrovė UAB BAIP.