Spalio 21–23 d. Vilniuje vyks tarptautinė kosmoso ekonomikos konferencija „Space Economy in the Multipolar World, 2014 (SEMWO 2014)“, kurioje apie kosmoso tyrimus diskutuos pranešėjai iš Lietuvos, JAV, Saudo Arabijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Ukrainos ir kitų šalių. Tarp jų ir vieno pirmųjų Lietuvos palydovų kūrėjai Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto darbuotojai Vytenis Buzas ir Laurynas Mačiulis. Sėkmingas startas paskatino komandą ne tik tęsti palydovų kūrimą, bet ir plėtoti kitus projektus.

Dalyvaudami Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamame projekte „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas“ (INOVEKS), jie su kolegomis jau įkūrė ir pradedančiąją įmonę UAB „Nanoavionika“.

Kalbiname vieną iš UAB „Nanoavionika“ įkūrėjų, Matematikos ir informatikos fakulteto jaunesnįjį mokslo darbuotoją Vytenį Buzą.

Kaip kilo mintis įkurti įmonę? Ar paskatino projektas?

Mes jau turėjome kelias idėjas, o projektas INOVEKS suteikė galimybę. Pateikėme paraišką ir mūsų idėją MITA palaimino, taip įsteigėme įmonę „Nanoavionika“. Glaudžiai bendradarbiaujame su Vilniaus universitetu. Bandome mūsų idėjas komercializuoti, paversti produktu ir kartu dalyvaujame naujame projekte kuriame naują palydovą, kuris pakils į orbitą 2016 metais.

Ką konkrečiai kuriate ir norite komercializuoti?

Šiuo metu kuriami produktai remiantis ta patirtimi, kurios įgavome projekto „LituanicaSAT-1“ metu.

Tai būtinoji elektronika, be kurios mažieji palydovai negalėtų skristi. Siūlome pagrindinius komponentus: maitinimo sistemą, komunikacijos sistemą, borto kompiuterį, o klientas deda savo mokslinį krovinį ir atlieka eksperimentus kosmose. Mes siūlome produktą, kuris atpigins ir supaprastins eksperimentus kosmose.

Pagrindiniai mūsų klientai – ne tik mokslininkai, bet ir įmonės. Mūsų produktas šiek tiek skiriasi nuo kitų, šiuo metu siūlomų rinkoje. Rinkoje galima nusipirkti atskirus komponentus, o mes siūlome sistemas. Klientui nebereikia sukti galvos, kaip sujungti tuos komponentus, kad jie sklandžiai veiktų. Sistema paruošta vartojimui. Mūsų produktą galima įsigyti moksliniais, edukaciniais, komerciniais tikslais.

Ar bendradarbiaujate su kitais universiteto padaliniais?

Bendradarbiaujame su fizikais. Dirbdami įmonėje UAB „Nanoavionika “ bandome komercializuoti idėjas, bet kartu mes kuriame ir naująjį palydovą Lituanica SAT-2 – projekte QB50, į kurį įtraukti VU partneriai: Biochemijos institutas, Fizikos fakultetas, matematikai ir įvairūs išoriniai partneriai, dauguma jų kolegos iš pirmojo „LituanicaSAT-1“ projekto, bet komandoje yra ir naujų žmonių. Bendradarbiavimo rezultatai akivaizdūs, duoda daug naudos.

Mums labai svarbi universiteto parama ir pagalba. Stengiamės, kad visa tai būtų naudinga ir universitetui, ir pačiai įmonei. Stengiamės mokyti studentus perduodami įgytą patirtį. Šis projektas – geras akademijos ir industrijos bendradarbiavimo pavyzdys.

Koks buvo akstinas įkurti įmonę, finansinės naudos siekis ar noras pamatyti įgyvendintą idėją?

Pagrindinis motyvas nebuvo komercinė nauda. Komandos nariams tai labai įdomus užsiėmimas. Svajojame, kad gal kažkada iš to galėtume išgyventi, nes finansinė situacija nėra labai gera, nuolat reikia ieškoti paramos, naujų partnerių norint įgyvendinti projektus. Komerciškai „LituanicaSAT-1“ buvo nuostolinga, bet niekada pagrindinis variklis mums ir nebuvo komercinė nauda. Per tuos metus, kai bendradarbiaujame, situacija universitete taip pat gerėja ir suteikia daugiau optimizmo.

Ar mes šioje srityje atsiliekame nuo kitų valstybių?

Tarp pasaulio valstybių pagal paleidžiamus palydovus esame kažkur per vidurį. Mūsų paleisti du palydovai atliko visas užsibrėžtas užduotis, o tai pavyksta ne visiems. Pagal sėkmę pasaulyje patenkame į trejetuką, kai du palydovus paleidžia dvi skirtingos komandos. Galime tuo didžiuotis. Mūsų pavyzdžius nagrinėja kelios JAV kompanijos. Bendrovė „Nanoreks“, paleidusi abu lietuviškus palydovus, misijos sėkmę naudoja reklaminiams tikslams, kaip gerą sėkmės pavyzdį mažoje valstybėje. Rezultatai tikrai neblogi.

Ar studentai, kolegos mokslininkai domisi Jūsų projektais, susijusiais su kosmosu? Gali prisidėti prie komandos?

Visiems durys atviros, norintys visada gali prisidėti. Nėra atrankos, nes nėra ir didelio žmonių antplūdžio. Tik pastebėjome, kad studentai prisibijo. Gal ir mes kartais per daug sudėtingus uždavinius duodame, bet svarbiausia – noras prisidėti ir mokytis. Mes ir patys pradėjome neišmanydami, ir dabar mokomės kasdien. O studentus, mokslininkus mielai kviečiame prisidėti, nes darbų yra daug, ir tai tikrai įdomu.