Praėjusių metų pabaigoje pasirodė nauja dirbtinio intelekto programa „ChatGPT“, galinti kurti tekstus, rašyti mokslinių darbų santraukas, ieškoti informacijos. Jos galimybės iš tiesų atrodo daug žadančios, bet kartu kelia naujų iššūkių ir klausimų, susijusių su teisininkų darbu ir jų darbe naudojamomis technologijomis.
Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultete vykusioje diskusijoje, kurią organizavo Privatinės teisės katedros lektorė dr. Neringa Gaubienė, buvo pristatytos šios technologijos svarbiausios ypatybės ir ateities perspektyvos.
VU Matematikos ir informatikos fakulteto docentas ir Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys dr. Linas Petkevičius papasakojo, kaip veikia dideli kalbos modeliai, sukurti panaudojus daug tekstynų ir skirti prognozuoti tolimesnį tekstą. Vienas iš tokių modelių yra „ChatGPT“. Mokslininkas išvardijo šios programos privalumus teisininkams: greitesnis potencialiai naudingos informacijos gavimas, santraukų paruošimas, priešingų argumentų suradimas ir teisinio teksto parengimas norimu formatu.
Kito diskusijos dalyvio, dirbtinio intelekto eksperto ir dirbtinio intelekto panaudojimo pramonėje įmonės „Dip-Tech“ vadovo Daliaus Mašalo manymu, didžiausias „ChatGPT“ technologijos iššūkis kyla jaunam specialistui, o patyrusiam teisės specialistui „ChatGPT“ nesukuria konkurencijos.
„Dirbtinis intelektas patyrusiam specialistui taps asistentu ir taip jis galės padaryti daugiau, geriau, kūrybiškiau, greičiau. „ChatGPT“ – pirmas plačiajai visuomenei prieinamas įrankis, kuris parodo, kiek daug toks asistentas gali. Atėjus pasaulį keičiančiai technologijai, mums reikia prisitaikyti ir apsvarstyti, kaip mokysimės ir dirbsime ateityje“, – sako D. Mašalas.
„ChatGPT“ efektyvumą teisininko darbe advokatų kontoros „Sorainen“ inovacijų ekspertė Irina Seniut pristatė pasinaudojusi pačios programos „ChatGPT“ sugeneruotu atsakymu. Atsakydama į klausimą, kaip ši technologija gali padėti teisininkams valdyti informaciją, DI programa paminėjo daug jos teikiamų privalumų: efektyvumas, leidžiantis apdoroti didelius duomenų kiekius, atlikti informacijos paiešką, taip pat platus informacijos spektras, kas reiškia, kad sistema gali pateikti daug informacijos apie daugelį klausimų. Tačiau pati sistema „savikritiškai“ patikino, kad jos sugeneruoti duomenys gali būti netikslūs ir nepatikimi. Taip pat buvo pažymėta, kad ši programinė įranga nesupranta konteksto, todėl atsakymai pateikiami tik pagal turimus duomenis. Kalbos netobulumas irgi buvo išskirtas kaip vienas iš šios sistemos trūkumų.
Švietimo sričiai „ChatGPT“ atsiradimas sukėlė dar daugiau iššūkių. Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoja dr. Julija Savickė kelia klausimą: kaip pasitikėti moksleivių ir studentų pateiktų rašto darbų ir atsakymų unikalumu? Ji įvardijo požymius, kurie leidžia suprasti, kad tam tikri egzamine pateikti atsakymai į atvirus klausimus buvo parengti naudojantis „ChatGPT“ programa. „Vienas iš požymių – atpažįstamas rašymo stilius: taisyklinga pastraipos struktūra (su įžanga, dėstymu, išvada), dažnas raktinių žodžių pakartojimas, gramatiškai taisyklinga kalba. Tai kelia naujus iššūkius dėstytojams – sugalvoti kūrybiškesnių būdų tikrinti studentų žinias ir gebėjimus.“
Komentarų nėra. Būk pirmas!