Regėjimo sutrikimai – viena dažniausiai pasitaikančių sveikatos problemų visame pasaulyje, todėl universitetinį išsilavinimą turintys specialistai, gebantys atlikti kvalifikuotą pirminę akių apžiūrą ir ligų prevenciją, parinkti patogias ir stilingas korekcines regos priemones, ypač paklausūs ir Lietuvoje, ir užsienyje. Atsižvelgiant į augantį specialistų poreikį, nuo šių mokslo metų vieninteles Lietuvoje optometrijos bakalauro studijas bus galima rinktis Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete.

„Optometrininko profesija yra savarankiška, valstybės reglamentuota asmens sveikatos priežiūros specialybė. Optometrija tiria akių refrakcijos ydų nustatymo metodus ir jų korekcijos būdus, jų koregavimą naudojant optines technologijas ir pažangiausią optometrinę įrangą. Lietuvoje ši veikla ilgą laiką buvo siejama su tiksliaisiais mokslais ir tik dabar, atsigręžus į Europos Sąjungos šalių patirtį, ji pritaikoma sveikatos mokslams“, – sako šių studijų programos vadovas, gydytojas oftalmologas dr. Sauliaus Galgauskas.

Paklausą diktuoja visuomenės sveikatos tendencijos

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, regos sutrikimų turi apie 2,2 milijardo žmonių pasaulyje, iš jų mažiausiai 1 milijardas turi refrakcijos ydų – trumparegystę ar toliaregystę. Dėl akių problemų apie 70 proc. suaugusiųjų nešioja akinius ar kontaktinius lęšius. Todėl PSO kviečia daugiau dėmesio skirti akių ligų ir regėjimo sutrikimų prevencijai ir pirminę akių sveikatos priežiūrą bei ją vykdančius optometrijos specialistus aktyviau integruoti ne tik į kiekvienos šalies sveikatos priežiūros sistemą, bet ir į kitus sektorius, pavyzdžiui – į švietimą.

Lietuvoje optometrijos specialistų itin trūksta didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune, kur telkiasi daugiausia sveikatos priežiūros įstaigų, optikos salonų. Numatoma, kad ateityje optometrininkų poreikis tik dar labiau augs. „Šių specialistų vaidmuo akių ligų prevencijos srityje nuolat didėja. Pirminėje akių priežiūroje optometrininkai galės sumažinti gydytojų oftalmologų darbo krūvį, atlikdami neinvazinius akių tyrimus ir parinkdami tinkamą regos korekciją“, – aiškina dr. S. Galgauskas.

Pasak programos vadovo, tai leis gydytojams oftalmologams visą konsultacijos laiką skirti atliktų tyrimų interpretavimui ir gydymo parinkimui. Tai itin svarbu, nes gydytojų oftalmologų studijos, palyginti su optometrininkų studijomis, trunka daug ilgiau, o parengtų oftalmologijos specialistų nepakanka kylančiam pirminės akių sveikatos priežiūros paslaugų poreikiui visuomenėje patenkinti.

Programa parengta sveikatos mokslų žinių pagrindu

Pasak dr. S. Galgausko, Lietuvoje ypač reikia sveikatos mokslų žinių ir kompetencijų turinčių optometrininkų, galinčių tiesiogiai dirbti su pacientais. Įžvelgę poreikį, jie nukreiptų pacientą pas oftalmologą ir kartu su jais vykdytų akių ligų prevencines programas, o tai mažintų vėlai diagnozuotų, uždelstų susirgimų skaičių, gerintų ankstyvą akių ligų diagnostiką ir užtikrintų efektyvesnio gydymo parinkimą.

VU Medicinos fakulteto optometrijos studijos suteikia būtent biomedicininių – sveikatos mokslų krypties – žinių ir įgūdžių. „Ši studijų programa – unikali ir vienintelė ne tik VU. Šiuo metu daugiau nė viena aukštoji mokykla Lietuvoje nerengia optometrijos specialistų, turinčių biomedicininį išsilavinimą. Optometrijos studijų atsiradimas Medicinos fakultete šalia sėkmingai vykdomų medicinos, odontologijos, slaugos, visuomenės sveikatos, ergoterapijos ir kineziterapijos studijų programų sudaro unikalią galimybę studentams kuo daugiau biomedicinos mokslų naujovių semtis iš įvairių medicinos ir sveikatos mokslų sričių, klinikinės ir sveikatos mokslų praktikos“, – įsitikinęs gydytojas.

Rengiant šią studijų programą, dalyvavo ir VU Fizikos fakulteto dėstytojai. Buvo atsižvelgta į Europos optometrininkų asociacijos rekomendacijas ir kitų ES šalių universitetų panašių programų sukauptą patirtį. „Daugiausia orientavomės į panašias Skandinavijos šalių – Švedijos, Norvegijos ir kitų valstybių programas, kur pagrindinis dėmesys skiriamas studentų praktikai“, – teigia dr. S. Galgauskas.

Pirmuosius studentus VU priims jau šiemet

Docento nuomone, būsimieji optometrijos pirmakursiai turi tikėtis inovatyvių, intensyvių ir ypač įdomių studijų ir daug įvairių praktinių užsiėmimų. Kruopščiai sudaryti programos moduliai išdėstyti nuosekliai: pirmiausia įsisavinami fundamentalieji biomedicinos mokslai, vėliau laipsniškai pereinama prie klinikinių žinių. Lygiagrečiai įgyjamos bendrosios optometrininkui būtinos kompetencijos, vėliau – specialiosios.

„Rinkdamiesi originalią optometrininko specialybę, renkatės visada, net ir pandemijos metu paklausią profesiją, nes akys – pagrindinis žmogaus darbo įrankis. Akių priežiūra, efektyvios ir stilingos regos korekcijos priemonės – visada aktualu“, – pabrėžia dr. S. Galgauskas.

Nuo penkto semestro prasidėsianti 40 kreditų praktika VU Medicinos fakulteto optometrijos studentams vyks socialinių partnerių optikos salonuose, akių ligų klinikose ir kitur, kur jau dirba patyrę optometrininkai. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 300 kvalifikuotų optometrininkų – Šiaulių universiteto absolventų, kurie yra pasiryžę praktikos metu bendradarbiauti su VU studentais.

„Manęs dažnai klausia, kuo ši specialybė skiriasi nuo oftalmologo. Atsakau – jas abi reglamentuoja skirtingos medicinos normos. Optometrininkai nediagnozuoja ir negydo akių ligų, neskiria vaistų ir neoperuoja. Tačiau gali dirbti kartu su gydytoju oftalmologu vienoje komandoje ir vienas kitam padėti, abu siekdami svarbiausio tikslo – žmonių akių sveikatos“, – aiškina docentas. Pasak jo, norint rinktis gydytojo oftalmologo specialybę, pirmiausia reikia VU Medicinos fakultete baigti medicinos studijas ir rinktis oftalmologijos rezidentūrą.

Šį rudenį planuojama priimti 30–40 pirmųjų studijų programos studentų, ateityje bus rengiama ir optometrijos magistrantūros programa – baigę bakalauro studijas, savo žinias jie galės toliau gilinti mokslinėje veikloje. Bakalauro studijas baigę absolventai taps aukšto lygio asmens sveikatos priežiūros specialistais, turinčiais optometrininko profesinę kvalifikaciją, o profesinę karjerą galės sieti su darbu valstybinėse ar privačiose sveikatos sistemos ir kitose įstaigose, su privačia praktika, moksline ar pedagogine veikla, reikšmingai prisidėti prie optometrijos mokslo ir praktikos pažangos, visuomenės sveikatos ir gerovės stiprinimo.