Tarptautinės konferencijos yra puiki galimybė studentams įgyti patirties, išgirsti ir pamatyti bendraminčių iš kitų šalių, sužinoti apie jų atliktus darbus ir pristatyti savo tyrimus. BOBCATSSS yra viena tokių konferencijų. Kasmet ji vyksta vis kitoje Europos šalyje ir pritraukia bibliotekininkystės ir informacijos studentus bei dėstytojus iš viso pasaulio. Šiais metais BOBCATSSS 2011 vyko seniausiame Vengrijos mieste – Šombatėjuje (angl. Szombathely), įsikūrusiame vos 10 kilometrų nuo Austrijos sienos.

Konferencijos turinys nuolat kinta, atsižvelgiant į tuo metu vyraujančias tendencijas, aktualijas ir naujienas bibliotekininkystės mokslų pasaulyje. Šiais metais simpoziumo tema labai atitinka ir Lietuvoje, ir pasaulyje plačiai diskutuojamus klausimus apie bibliotekų transformacijas, naujus kelius, bibliotekininkų vertybes ir profesinį tapatumą. „Naujų kelių beieškant“ – štai šis pavadinimas šiemet nukreipė visas diskusijas. Konferencijoje diskutuota tokiomis pagrindinėmis temomis:

– Naujos vartotojų grupės. Šiose teminėse sekcijose diskutuota apie efektyviausius įvairių bibliotekų vartotojų grupių aptarnavimo ir poreikių tenkinimo būdus. Pateikti nauji sprendimai dėl tradicinių vartotojų grupių (pavyzdžiui, neįgaliųjų) aptarnavimo ir dėl to, kaip tenkinti daugiakultūrėse visuomenėse daugėjančių imigrantų bendruomenių arba jaunimo, išaugusio skaitmeniniame amžiuje, poreikius. Būta pranešimų ir apie netradicinius bibliotekų vaidmenis, ir apie tikslines vartotojų grupes. Pavyzdžiui, Švedijos Boroso universitetinės kolegijos studentai kalbėjo apie aukštųjų mokyklų bibliotekų vykdomą mokslo propagavimą ir sklaidą platesnei nei akademinė bendruomenė auditorijai.

– Biblioteka kaip socialinė susitikimų vieta/trečioji vieta. Šią problematiką aptariantys pranešėjai daug dėmesio skyrė bibliotekininko darbui su aptarnaujama bendruomene, gilinosi, kaip bibliotekoje gali derėti tylos ir triukšmo zonos, kaip bibliotekos erdvės skatina kūrybiškumą, gerą nuotaiką ir gerina vartotojų aptarnavimo kokybę.

– Nauji darbo metodai. Šiai tematikai buvo skirta daugiausia pranešimų. Diskutuota apie naujus aptarnavimo, vartotojų tyrimo ir informacijos sistemų kūrimo būdus ir priemones. Pažymėtina, kad labai daug dėmesio buvo skirta kritiniam socialinio saityno priemonių vertinimui bibliotekų veiklos ir aptarnavimo kontekste. Kalbėta apie socialinio saityno, arba saityno 2.0, priemonių perspektyvas, privalumus ir trūkumus, analizuoti konkrečios veiklos atvejai.

– Bibliotekininko profesija. Tai, be abejonės, labai svarbi konferencijos sekcija, kuri leido kritiškai apmąstyti, kaip naujos paslaugos, darbo metodai ir vartotojų grupės paveikė pačią profesiją – reikalavimus dalykiniams ir asmeniniams gebėjimams ir netgi profesinį bibliotekininko tapatumą. Konferencijoje kalbėta apie naujus bibliotekininko darbo barus ir vaidmenis atsižvelgiant į informacijos ir komunikacijos technologijų plėtrą.

Vienas ryškiausių pirmosios konferencijos dienos pranešimų buvo tarptautinį pripažinimą pelniusio norvegų mokslininko, ilgamečio EUCLID (Europos bibliotekininkystės švietimo ir tyrimų asociacijos) pirmininko ir 2010 m. BOBCATO titulo laimėtojo profesoriaus Ragnaro Audunsono kalba, kurios pavadinimas sutapo su bendra konferencijos tema – „Naujų kelių beieškant“. Pranešime  R. Audunsonas kalbėjo apie tai, ką turbūt šiandien girdime dažnai – apie tai, kad bibliotekininkystė išgyvena didžiulių pokyčių laikotarpį. Profesorius šnekėjo apie pasirinkimus ir kelius, kurie gali tuos pokyčius vienaip ar kitaip nukreipti, pavyzdžiui, apie mūsų požiūrį į pačius pokyčius. Kai kurie žmonės galvoja, kad bibliotekininkystėje atsiranda nauji būdai siekti žinomų tikslų, o kiti žvelgia į pokytį kaip į atradimų šaltinį ir galimybę. Gali būti, kad keičiasi ne tik būdai ir priemonės, bet ir požiūris į pačius bibliotekų tikslus. Profesorius metaforiškai vadina pastarąjį pokyčio matymą „vikingo požiūriu“. Tačiau toks požiūris kelia ir iššūkių, kurie labiau siejasi su tapatybe, žinojimu, kas esame mes, bibliotekininkai. Tapatybė ir profesinės vertybės neleidžia pasiklysti, leidžia matyti kryptį, o ne blaškytis tarp įvairių naujovių. Tokią situaciją profesorius iliustruoja mokslininko, atliekančio tyrimą, pavyzdžiu. Atlikdamas tyrimą, mokslininkas negali numatyti rezultato, tačiau tyrimas, apskritai pats mokslinis pažinimas, įmanomas tik tuomet, kai egzistuoja mokslinio pažinimo priemonės ir būdai. Taip pat ir bibliotekininkystėje svarbūs profesinis tapatumas ir vertybės, kurios leidžia rasti kelią besikeičiančiame pasaulyje, net jei mes ir negalime numatyti rezultato. 

Anot profesoriaus, informacijos ir komunikacijos technologijos išlaisvina bibliotekas, nes pateikia daug daugiau ir lankstesnių būdų skleisti informaciją, valdyti rinkinius. Nemažai bibliotekininkų suvokia tai kaip grėsmę, tačiau iš tikrųjų informacijos komunikacijos technologijos verčia bibliotekas labiau sutelkti dėmesį į savo socialinę misiją, ją įprasminti naujoje kultūrinių, socialinių ir technologinių pokyčių formuojamoje aplinkoje. Bibliotekų misiją profesorius sieja su socialiniais žinių sklaidos, mokymosi skatinimo, asmenybės plėtros procesais. Biblioteka yra atradimų vieta ir ta vieta, kur išbandomi ir kaitaliojami įvairūs socialiniai vaidmenys. Tai gali būti susitikimo su draugais vieta, diskusijų ir viešosios nuomonės raiškos erdvė visuomenei ar bendruomenėms reikšmingais klausimais, pramogų, mokymosi/profesinio tobulinimosi vieta. Jeigu bibliotekoje mes galime suderinti tiek daug savo gyvenimo sričių ir vaidmenų, atsiveria ir nemažai galimybių, todėl bibliotekininkystė negali būti nereikšminga ar nerelevanti šiuolaikiniame pasaulyje. Apibendrindamas profesorius savo kalbą baigė mintimi apie tai, kad  „biblioteka tampa pasauliu, o bibliotekininkai turi rasti būdų jį užkariauti“.

Konferencijos metu studentai ir tyrėjai ieškojo, siūlė, pristatinėjo ir klausė įvairių būdų, kaip bibliotekininkai gali užkariauti pasaulį, apie kurį kalbėjo profesorius R. Audunsonas. Simpoziumo metu išryškėjo pagrindinės tendencijos, kurios yra aktualios daugeliui Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų bibliotekų. Naujosios technologijos, saitynas 2.0, naujų bibliotekininkų kompetencijų poreikis ir bibliotekų įvaizdžio formavimo kryptys buvo ryškiausios temos, kuriomis daugiausia diskutuota. Kai kurios iš šių temų puikiai atskleidžia aktualiausias pastarųjų metų diskusijas bibliotekininkystės srityje: ar bibliotekos turi naudotis socialinio saityno priemonėmis? Ar bibliotekos turi keisti pavadinimą? Ar naujosios technologijos yra bibliotekų konkurentės, ar partnerės? Koks bibliotekų įvaizdis yra šiandien ir koks turėtų būti rytoj? Kaip turi keistis bibliotekininkystės rengimo programos? Kokių naujų kompetencijų turėtų įgyti bibliotekininkai?

Konferencijoje BOBCATSSS 2011 buvo nemažai pranešimų, kuriuose biblioteka buvo pristatoma kaip erdvė saviraiškai, intelektinių užsiėmimų erdvė. Nemažai kalbėta apie biblioteką kaip trečią vietą po namų ir darbo. Vieną įdomesnių pranešimų šia tema skaitė Rudis Leonas, Ilinojaus universiteto bibliotekos darbuotojas. Jis pasakojo apie du vienas kitam, regis, prieštaraujančius dalykus: triukšmą ir kokybišką mokymąsi akademinės bibliotekos erdvėse. Pranešime aptartas bandymas Ilinojaus universiteto bibliotekoje sukurti ne tik patrauklias mokymuisi, bet ir laisvalaikiui tinkamas erdves. Šiam eksperimentui buvo pasirinktos trys su laisvalaikiu bei triukšmu susijusios veiklos: videožaidimų ir karaokė programa, „gyvos“ vaizdo transliacijos ir įvairūs kultūriniai renginiai (poezijos vakarai, susitikimai su knygų autoriais ir pan.). Šiame pranešime yra nemažai įžvalgų apie tai, kad akademinę erdvę galima pateikti kaip patrauklią ir laisvalaikiui tinkamą vietą. Tai keičia ne tik bibliotekų įvaizdį, bet ir jų vaidmenį, papildo paslaugų spektrą.

Vieną įdomiausių pranešimų apie naujas bibliotekininkų kompetencijas pristatė Heidi Kristen Olsen iš Vestfoldo universiteto (Norvegija). Ji kalbėjo apie naują bibliotekininkų vaidmenį akademinėje bendruomenėje ir pristatė  „projektų bibliotekininko“ koncepciją, kuri verčia kitaip pažvelgti į bibliotekininkų ir mokslininkų bendradarbiavimą. Pranešime bibliotekininko vaidmenys apibūdintos trejopai apimant tradicinius ir inovatyvius požiūrius į jo dalyvavimą moksliniuose tyrimuose. Šiuo metu į bibliotekininką žvelgiama kaip į pagalbininką atliekant mokslinius tyrimus, ieškant informacijos šaltinių. Anot pranešėjos, toks požiūris atspindi tik dalį bibliotekininko vaidmenų. Bendradarbiavimo su mokslininkais potencialą atspindi „bibliotekininko pagal pareikalavimą“ samprata. Ji nurodo, kad bibliotekininkas turėtų būti kviečiamas dalyvauti tyrėjų projektiniuose susitikimuose ir konsultuoti juos tuomet, kai yra poreikis. Inovatyviausias bibliotekininko vaidmenų moksliniuose tyrimuose traktavimas – laikyti bibliotekininką vienu iš mokslinių projektų ir tyrimų lygiaverčių dalyvių. Šiuo atveju pagrindinis bibliotekininko vaidmuo – relevančių tyrimų paieška, informacijos ieška ir tvarkymas, sisteminimas ir pateikimas.

Kaip jau minėta, daugelis pranešimų buvo susiję su socialiniu saitynu ir jo priemonių panaudojimu tiek viešosiose, tiek akademinėse bibliotekose komunikuojant su vartotojais ir teikiant naujas paslaugas. Socialinis saitynas traktuotas kaip puiki profesinės karjeros plėtojimo priemonė. Groningeno Hanzos taikomųjų mokslų universiteto studentės (Olandija) vedė seminarą, kuriame aiškino tokių socialinio saityno priemonių kaip Facebook, Youtube, Twitter ir kt. panaudojimo kuriant profesionalo įvaizdį galimybes.

Lietuvai jau kelerius metus šioje konferencijoje atstovauja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studentai ir dėstytojai. Šiemet BOBCATSSS 2011 dalyvavo trys Lietuvos atstovės: bibliotekininkystės ir informacijos bakalauro studijų absolventės, šiuo metu ryšių su visuomene magistro studijų programos antro kurso studentės Julija Zemcova ir Ieva Sudmantaitė bei Komunikacijos fakulteto lektorė dr. Zinaida Manžuch. Komanda pristatė du pranešimus.

J. Zemcova skaitė kartu su lektore Ramune Petuchovaite parengtą pranešimą  „Proveržio dvasia: bibliotekininkystės ir informacijos mokslų komunikacija rokenrolo stiliumi (angl. A breakthrough approach: communicating LIS in the rock&roll style). Pranešime pristatytas projektas „Rock&roll bibliotekininkas“, startavęs Lietuvoje 2009 m. ir apėmęs 3 iniciatyvas: profesinį tinklaraštį „Rock&roll bibliotekininkas“, (ne)konferenciją „Rock&roll bibliotekininkas 2010: bibliotekininkystės idėjų forumas“ ir reklamos konkursą moksleiviams „Biblioteka veža“. Pranešime kalbėta apie pastangas skatinti aktyvios bibliotekininkystės ir informacijos specialistų bendruomenės formavimąsi, identifikuoti naują požiūrį į bibliotekos vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje ir stiprinti profesijos pozicijas Lietuvoje. Reikėtų paminėti, kad pranešimas ir pristatoma iniciatyva sulaukė kitų šalių atstovų dėmesio. Studentai ir mokslininkai domėjosi galimybe pradėti savo šalyje tokio pobūdžio projektą, remiantis pristatyta koncepcija „Rock&Roll bibliotekininkas”.

Antrasis pranešimas „Skaitmeninio išsaugojimo specialistų įdarbinimas: žvilgsnis į kompetencijų reikalavimus bibliotekų darbo rinkoje“ (angl. Hiring digital curators: an inquiry into competency demands on the library labour market), skaitytas konferencijoje, parengtas Ievos Sudmantaitės ir lektorės dr. Zinaidos Manžuch. Pranešime aptartas skaitmeninio išsaugojimo kompetencijų poreikio bibliotekose tyrimas, kuris buvo atliktas analizuojant bibliotekų darbo skelbimus, skirtus su skaitmeniniu išsaugojimu susijusioms pareigybėms, pritaikius kokybinės turinio analizės metodą. Svarbu paminėti, kad tai buvo vienintelis pranešimas skaitmeninio išsaugojimo tema šioje konferencijoje. Pastaroji tema yra itin svarbi ir aktuali bibliotekoms, ypač dabar, kai skaitmeninės informacijos kiekis auga labai sparčiai.

Bendravimas konferencijoje BOBCATSSS 2011 suteikė nemažai naujų minčių, idėjų, patirties ir supratimo, kuo gyvena kitų šalių bibliotekininkai, bibliotekininkystės studentai ir mokslininkai. Ši konferencija ne tik leido įgyti profesinių žinių, bet ir sudarė galimybę aplankyti mažą, tačiau galybe kultūros paveldo paminklų galintį pasigirti Šombatėjaus miestelį, turintį gilią istoriją, susipažinti su įdomiais žmonėmis, pažinti vengrišką virtuvę ir kultūrinį gyvenimą.

Kitų metų BOBCATSSS 2012 konferencija bus jubiliejinė – 20-oji ir vyks Olandijos sostinėje Amsterdame. Linkime sėkmės ir puikių įspūdžių kitų metų Lietuvos atstovams!

Apie BOBCATSSS:

BOBCATSSS – tai kasmetinė tarptautinė bibliotekininkystės ir informacijos studentų konferencija, rengiama nuo 1993 m. Ši konferencija unikali tuo, kad ji rengiama pačių studentų, kurie sprendžia konferencijos temos, pranešimų, finansavimo, logistikos ir kitus klausimus. Kasmetinė konferencija yra globojama Europos bibliotekininkystės ir informacijos studijų ir mokslo asociacijos EUCLID. Ją nuolat remia ir IFLA (Tarptautinė bibliotekinių asociacijų ir informacijos institucijų federacija), kuri siekia skatinti bendradarbiavimą tarp skirtingų šalių bibliotekininkystės ir informacijos specialistų.
Plačiau susipažinti su įvykusios konferencijos programa galte čia.

Informaciją apie būsimą konferenciją Olandijoje rasite šiuo adresu: https://www.bobcatsss2012.org/.