Spalio mėnesį VU Gamtos mokslų fakultete išleisti du nauji vadovėliai.
„Botanikos praktikos darbai. Archegoniniai ir žiediniai augalai“
Spalį Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedros kolektyvui buvo pristatytas naujas lietuviškas vadovėlis „Botanikos praktikos darbai. Archegoniniai ir žiediniai augalai“. Tai ilgai lauktas modernus, spalvotas vadovėlis, skirtas visiems studijuojantiems botanikos mokslus. Botanikos, kaip ir daugumos gamtos mokslų, atsiradimas Lietuvoje siejamas su garsaus XVIII-XIX a. prancūzų mokslininko Žano Emanuelio Žilibero (Jean Emmanuel Gilibert, 1781-1814) atvykimu į mūsų kraštą. Botanikos mokslo kelias Lietuvoje prasidėjo nuo siauro, ganėtinai vingiuoto takelio, vedančio į lietuviškas kalvas ir nuokalnes. Šiandien mes turime platų ir gražų mūsų pirmtakų pramintą botanikos mokslo kelią, kuris, deja, vietomis vis dar yra duobėtas. Todėl norėdamas palengvinti šiuo mokslo keliu žengiančiųjų likimą naujos kartos botanikų kolektyvas (Edita Meškauskaitė, Sigitas Juzėnas, Audronė Meldžiukienė), vadovaujamas prof. habil. dr. J. R. Naujalio, parašė naują, modernų botanikos vadovėlį. Tai apskritai pirmasis Vilniaus universitete parašytas bendrosios botanikos studijoms skirtas vadovėlis po 1969 m. prof. J. Dagio išleisto vadovėlio „Augalų anatomija ir morfologija“.
Botanikos vadovėlyje aprašomi archegoniniai ir žiediniai augalai. Pasaulyje jų žinoma daugiau nei 300 tūkst. rūšių. Iš šiuolaikinių augalų archegoniniams priklauso samanos, sporiniai induočiai ir plikasėkliai. Būtent archegoniniai ir žiediniai augalai yra ne tik pagrindiniai sausumos gamtinių sistemų formuotojai, bet ir organinių medžiagų tokiose sistemose gamintojai. Beveik visi augalinės kilmės maisto produktai gaunami iš šių augalų. Daugybė archegoniniams ir žiediniams augalams priklausančių medžių, krūmų ir žolių yra pagrindinė pačių įvairiausių pramonės šakų žaliava. Todėl išsamių žinių apie archegoninius ir žiedinius augalus reikia visiems biomedicinos mokslų ir kai kuriems fizinių mokslų studijų programų universitetų ir kolegijų klausytojams.
Vadovėlis susideda iš įvadinės bendrosios, dviejų specialiųjų ir baigiamosios informacinės dalių. Įvadinėje bendrojoje dalyje glaustai pateikiama įvairiapusiška informacija apie archegoninių ir žiedinių augalų kilmę ir evoliuciją, apžvelgiami svarbiausi šių augalų požymiai, pristatomos pagrindinės klasifikacinės grupės. Pirmoji specialioji vadovėlio dalis skirta archegoniniams, o antroji – žiediniams augalams. Abiejų šių dalių struktūra vienoda. Pradžioje pateiktos bendro pobūdžio metodinės rekomendacijos nagrinėjamų augalų praktikos darbams atlikti. Paskui pagal skyrius (archegoniniai augalai) arba poklasius (žiediniai augalai) nagrinėjamos įvairios praktinių darbų temos. Kiekvienai praktinio darbo temai skirta medžiaga suskirstyta taip pat:
- skyriaus pavadinimas;
- klasės ar poklasio aprašymas;
- detali šeimos analizė;
- tipiško mūsų krašte šeimos atstovo aprašymas;
- praktinės užduotys studentams;
- klasės ar poklasio įvairovės Lietuvoje apžvalga;
- kontroliniai klausimai studentams.
Baigiamojoje informacinėje dalyje pateikiamos augalų lotyniškų ir lietuviškų vardų bei dalykinės rodyklės, pagrindinių vadovėlyje pavartotų botanikos terminų žodynėlis ir rekomenduojama literatūra.
Vadovėlis gausiai iliustruotas specialiai praktiniams darbams skirtais archegoninių ir žiedinių augalų paveikslais, nuotraukomis ir lyginamosiomis lentelėmis. Knygoje yra aptarta nemažai įvairaus pobūdžio teorinių mokslo apie augalus problemų, todėl vadovėlis gali būti sėkmingai naudojamas ir bendro pobūdžio botanikos studijoms.
Vadovėlis skiriamas aukštųjų mokyklų biomedicinos mokslų bakalauro pakopos ar vientisųjų studijų programų studentams, dėstytojams, vyresniųjų klasių moksleiviams, visiems besidomintiems botanika, kurie yra susipažinę su bendraisiais augalų išorinės ir vidinės sandaros ypatumais.
Kolektyvinį darbą autoriai su dėkingumu skiria visiems Vilniaus universiteto Botanikos ir genetikos katedroje sąžiningai ir kūrybiškai botanikos praktikos darbus atlikusiems įvairių kartų studentams. Autoriai tikisi, kad šis leidinys padės ugdant naująją gabių botanikų kartą. Belieka palinkėti visiems studentams ir apskritai augalais besidomintiems žmonėms patirti tą nepakartojamą pažinimo džiaugsmą.
„Algologija“
Spalio 30 d. Gamtos mokslų fakultete, Botanikos ir genetikos katedroje, biomedicinos mokslų daktarė docentė Jolanta Kostkevičienė kolegoms botanikams pristatė savo naują „Algologijos“ vadovėlį lietuvių kalba. Algologija (lot. alga – jūros žolė), arba fikologija (gr. phykos – jūros žolė), yra mokslas apie dumblius. Šis dalykas Vilniaus universitete pradėtas dėstyti nuo 1993 m., tiesa, tuo metu tai buvo jungtinis algologijos ir mikologijos kursas, kurį vadovėlio autorė skaitė kartu su dabartiniu profesoriumi E. Kutorga. Tik 1999 m. buvo suformuotas vientisas, savarankiškas algologijos kursas. Pradėjusi dėstyti šį dalyką dr. J. Kostkevičienė suprato naujo lietuviško vadovėlio būtinumą. To meto vadovėliuose pateikiama informacija jau buvo ganėtinai pasenusi, o kai kas ir visiškai pasikeitę. Pastebėjusi, kad per paskaitas studentai stengiasi užsirašyti kiekvieną dėstytojos pasakytą žodį, įsitikino, kad be naujo modernaus vadovėlio kurso modernizacija tiesiog neįmanoma, o paskaitos virsta diktanto pamokomis. Juo labiau kad šiuolaikiškus vadovėlius, parašytus anglų kalba, studentai skaito ne itin noriai. Tai tapo dar viena svaria paskata, privertusia doc. J. Kostkevičienę palinkti prie rašomojo stalo, ties naujo modernaus vadovėlio rankraščiu.
Autorė džiaugiasi, kad smalsūs studentai į paskaitas jau galės ateiti pasiskaitę vadovėlį. Būtent šis naujas lietuviškas vadovėlis suteiks galimybę labiau modernizuoti skaitomą algologijos kursą, surengti daugiau ir įvairesnių seminarų, diskutuoti ir aptarti dėstomą medžiagą. Juo labiau kad šį kursą klauso biologijos, molekulinės biologijos, ekologijos ir kaip sudedamąją biologijos kurso dalį biofizikos ir biochemijos studijų programų studentai.
Vadovėlis skiriamas aukštųjų mokyklų biomedicinos mokslų studijų programų pagrindinių studijų studentams. Vadovėlyje nagrinėjami svarbiausi dumblių požymiai, rašoma apie dumblių ląstelės sandarą, gniužulo morfologinių formų įvairovę, pigmentus, dumblių mitybą ir kaupiamas atsargines maisto medžiagas, dauginimosi ir plitimo būdus bei gyvenimo ciklus. Trumpai apžvelgiami pagrindiniai biotiniai ir abiotiniai aplinkos veiksniai, lemiantys dumblių paplitimą lotinėse ir lentinėse ekosistemose, nagrinėjamos dumblių ekologinės grupės ir dumblių vaidmuo gamtoje. Apžvelgiamos dumblių klasifikavimo problemos ir dumblių kilmė. Daug dėmesio skiriama dumblių sistematikai. Dumblių skyrių, klasių ir eilių aprašymai pateikti sistemingai pagal svarbiausius individų skiriamuosius požymius. Nagrinėjamos plačiai paplitusios ir retos rūšys, analizuojama jų biologija, ekologija, gamtinė ir ekonominė reikšmė. Vadovėlyje pateiktas trumpas algologinių terminų žodynėlis, dumblių lotyniškų vardų ir terminų rodyklės.
Pats vadovėlis, kaip minėjo prof. habil. dr. J. R. Naujalis, yra netradicinis – tai pavykusi vadovėlio ir monografijos sintezė. Kaip teigia ir pati autorė, vadovėlyje gausu ir papildomos informacijos, kuri bus naudinga norint įsigilinti ir perprasti visas vadovėlines tiesas. Studentams skaitant vadovėlį kai kur reikės labiau pasistengti, susirasti papildomos informacijos, kad perprastų kai kurias vadovėlyje-monografijoje gvildenamas aktualias algologijos mokslo problemas.
Autorė nuoširdžiai dėkoja recenzentams ir tikisi, kad šis mokslo kūrinys padės ugdant kūrybingą ir protingą lietuvių juonuolių kartą.
Parengė doktorantas M. Rasimavičius, GMF Botanikos ir genetikos katedra
Komentarų nėra. Būk pirmas!