Žinomas Lietuvos biochemikas Algimantas Markauskas, ilgus metus vadovavęs įmonei „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ir visą savo karjerą skyręs aukštųjų technologijų pramonės plėtrai bei biotechnologijų srities stiprinimui Lietuvoje, sako, kad pagrindinis motyvas kandidatuoti į Vilniaus universiteto (VU) tarybą buvo noras dalintis sukaupta patirtimi ir žiniomis.
Viena didžiausių verslininko stiprybių – strategijų kūrimas ir įgyvendinimas. Todėl dirbdamas VU taryboje verslininkas žada ypatingą dėmesį skirti strateginiam VU veiklos planavimui ir procesų, kurie užtikrintų VU strategijos įgyvendinimą visais organizacijos lygiais, kūrimui. Naujai išrinktasis VU tarybos narys taip pat sieks VU matomumo ir aktyvumo dalyvaujant valstybės reikaluose. Tai, jo teigimu, leistų VU būti įvykių centre ir dalyvauti formuojant visuomenės nuomonę europietiška kryptimi.
Kaip iki šiol bendradarbiavote su universitetu?
Mano ryšiai su universitetu iš esmės niekada nebuvo nutrūkę. Universitetas visada buvo strateginis mano vadovaujamos įmonės „Fermentas“, o vėliau ir „Thermo Fisher Scientific“ partneris. Bendradarbiavome, nes įmonės dirbo mokslui, o biotechnologijos buvo visiškai nauja mokslo ir verslo šaka Lietuvoje. Tuo metu, kai aš studijavau, biochemikų grupėje buvo 12 studentų. Taigi tuo metu buvo tiek studentų, kurie turėjo nors kokį ryšį su biotechnologijomis. Šiuo metu tokių specialistų per visus universitetus paruošiama apie 500.
Kalbėjomės su universitetu, įrodėme, kad biotechnologijos perspektyvi sritis, kad reikia didinti studentų skaičių, kartu ruošėme mokymo programas. Šių įmonių darbuotojai ir mokslininkai dėstė ir tebedėsto universitete, teikė paramą ne tik įrengiant laboratorijas Gyvybės mokslų centre, bet ir iki šiol kviečia studentus įmonėje daryti savo laboratorinius, baigiamuosius darbus. Su universitetu santykiai buvo geri ir mes visada galvojome, kaip prisidėti prie universiteto veiklos, o universitetas atsilygino tuo pačiu – skyrė dėmesio biotechnologijų sričiai.
Nors prieš 15 metų daug kas galvojo, kad aukštosios technologijos yra turtingų valstybių „žaisliukas“, bet pasirodė, kad galima gerus pinigus iš jų uždirbti ir verslams, ir tokioms valstybėms kaip Lietuva.
Kaip manote, kokios pagrindinės Jūsų profesinės stiprybės būtų vertingiausios dirbant VU taryboje?
Mano stiprybė – strategijų kūrimas ir sėkmingas jų įgyvendinimas. 15 metų vadovavau sėkmingai veikiančiai didelei tarptautinei organizacijai „Thermo Fisher Scientific“. Teko iš visų pusių matyti didelės organizacijos ir valdymo, ir vystymo procesus.
Kadangi įmonė yra globali, turinti beveik tūkstantį padalinių visame pasaulyje, daugiau nei 70 šalių, darbas joje davė dar ir multikultūrinį supratimą apie tai, kaip galima derinti bendrus įmonės tikslus ir atrasti, kas yra unikalaus ir individualaus atskiruose jos padaliniuose, atskirose valstybėse, atskirose kultūrose. Žinau, kaip bendri principai derinami su individualiais, todėl universitetui galiu pasiūlyti atvirumo kultūrą.
Padalinių reikalas yra siūlyti progresyvias iniciatyvas, o bendras įmonės reikalas – šiuos siūlymus apsvarstyti ir sujungti į bendrą tarpusavyje derančią strategiją. Šis dialogas ir vėliau jau priimtos strategijos įgyvendinimas yra didysis grėblys, ant kurio daugybė įmonių ir jų vadovų vis užlipa, nes ne visada išeina išpildyti visus lūkesčius ir sėkmingai įsidiegti tą strategiją, kuri daugeliu atvejų yra labai gražiai skambanti ir drąsi, bet neveikia, nors tu ką.
Strategija turi būti peržiūrima kasmet prieš planuojant biudžetą. Dažniausiai ji nesikeičia arba nesikeičia kardinaliai, nebent įvyktų kažkas svarbaus, o pasaulyje dabar vyksta labai rimti reikalai, todėl pinigai, kurie planuojami kitam periodui, turi būti paskirti tiems dalykams, kurie yra tikrai prioritetiniai. Niekada nėra pakankamai ar per daug resursų (laiko, pinigų), todėl ypač svarbus tampa prioritetų besikeičiančiame pasaulyje pasirinkimas.
Žinau, kokius įrankius naudoti strategijos diegimo procese ir kaip pasiekti sėkmingą jos įgyvendinimą. Strategija yra sėkminga tada, kai ją įgyvendina kiekvienas darbuotojas kasdieninėje savo veikloje. Tai yra sudėtingas procesas, kaip tais dviem skambiais sakiniais pasakyti, ką kiekvienas darbuotojas galėtų pritaikyti kasdien. Šiam procesui sėkmingai įgyvendinti yra tam tikri įrankiai, kuriuos aš taikiau beveik 10 metų, todėl drįsčiau teigti, kad aš juos išmanau ir moku su jais dirbti. Manau, šios žinios ir patirtis gali būti naudingos.
O kadangi buvau didžiausios pasaulyje tarptautinės kompanijos, kuri tiekia produktus mokslui, atstovas, tai ir su mokslu ryšio nepraradau. Mokslininkai buvo mūsų klientai, todėl, manau, kad ir šią gyvybės mokslų sritį aš pakankamai gerai išmanau ir žinau, kuria kryptimi verslas daugiausia investuoja biotechnologijų srityje.
Kokį pagrindinį tikslą sau keliate naujosios VU tarybos kadencijos metu?
Pagrindinis mano tikslas VU taryboje yra dalintis savo žiniomis ir patirtimi. Jaučiu, kad dabar yra laikas pereiti nuo kasdieninio didžiulio tempo, nuo valdymo labiau į apmąstymų ir dalinimosi patirtimi, gerų klausimų uždavimo režimą. Tai duotų postūmį svarstyti naujas idėjas ir priiminėti reikiamus sprendimus.
Tarybos reikalas nėra valdyti universitetą, o siūlyti veiklos kryptis, siūlyti kitokias patirtis ir atvirai diskutuoti.
Kokia, Jūsų nuomone, svarbiausia VU veiklos kryptis turėtų susilaukti daugiausia dėmesio ir pirmiausia atsirasti naujojoje VU veiklos strategijoje ir kodėl būtent ji?
Ko aš šiandien trokštu universitetui, tai matomumo ir aktyvumo dalyvaujant valstybės reikaluose. Universitetas tikrai turi tiek intelektinių gebėjimų, kad labai efektyviai galėtų patarti Seimui, Vyriausybei ir apskritai galėtų dalyvauti formuojant visuomenės nuomonę europietiška kryptimi, moderuojant diskusiją su visuomene apie tai, ką reikėtų išsaugoti, kas yra mūsų pamatinės vertybės, o ką reikia keisti ateinant naujiems papročiams, naujoms kultūroms. Yra daugybė pamatinių klausimų, į kuriuos atsakymai yra neaiškūs, bet į juos būtinai reikia atsakyti. Kyla klausimas, kas tą efektyviai gali daryti: ar universitetas ir mokslininkai, ar žiniasklaida ir nuomonės formuotojai?
Ypač svarbus ir tarptautiškumas: kaip mes prisijungiame prie pasaulio žinių lobyno, kaip mes žiūrime į geriausius universitetus pasaulyje, kurie, aišku, turi didžiulius biudžetus, bet ir su nedideliais pinigais galima padaryti išskirtinius dalykus.
Koks, Jūsų manymu, turi būti sėkmingai veikiantis šiuolaikiškas universitetas?
Šiuolaikinis gerai veikiantis universitetas turi turėti aiškiai suvoktą tradicinių vertybių fundamentą, ant kurio stovi, be abejo, talentingus žmones, kurie daug žino ir gali bei nori dar daugiau sužinoti, ir pakankamą autoritetą, kuris keltų valstybės ir visuomenės pasitikėjimą. Toks universitetas aktyviai dalyvauja, siurbia žinias, pritraukia lėšas.
Universitetas turi būti centre, t. y. tarp visuomenės ir valdžios, tarp užsienio galimybių ir grėsmių.
Koks būtų Jūsų svarbiausias palinkėjimas naujai darbus pradedančiai Tarybai?
Labai skirtingų žmonių buvimas komandose duoda labai didelę naudą, bet kelia ir nemažai iššūkių.
Todėl palinkėčiau gerų diskusijų atviromis smegenimis. Kad diskusijų tonas būtų kviečiantis kurti, o ne priešinantis. Linkiu dalyvaujančių grupių interesų supratimo, nes skirtingų interesų suvokimas ir gebėjimas juos derinti yra vienas svarbių dalykų, kurie laukia Tarybos.
Komentarų nėra. Būk pirmas!