2023 m. vasario–birželio mėn. kelios Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto studijų programos – Prancūzų filologija, Rusų filologija, Vokiečių filologija, Kalbotyra, Šiaurės Europos kalbos ir kultūros dalyvavo studijų programų tarptautinimo projekte, kuriame studijų programų komitetai turėjo galimybę įsivertinti programų atitiktį tarptautiškumo reikalavimams ir numatyti tobulinimo kryptis. Projektas suteikė progą atnaujinti studijų planą ir dalykų turinį, kad jie atitiktų VU bendrąsias kompetencijas bei tarptautiškumo strategijos gaires ir padėtų absolventams išmokti planuoti ir kurti savo karjerą globalioje darbo rinkoje.

Apie Vokiečių filologijos bakalauro studijų programos atnaujinimus kalbame su Vokiečių filologijos studijų programos komiteto pirmininke, VU Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Vokiečių filologijos katedros docente dr. Virginija Masiulionyte.

Kas paskatino Vokiečių filologijos studijų programos komitetą dalyvauti studijų programos tarptautinimo projekte? 

Jau nuo 2021 m. Vokiečių filologijos programa yra atverta ir studentėms iš užsienio, todėl visi studijuojantieji nuo pat pradžių turi galimybę mokytis ir dirbti tarptautinėse grupėse. Šiuo metu vokiečių filologiją studijuoja JAV, Kanados, Ukrainos, Baltarusijos, Uzbekistano, Lenkijos ir, žinoma, Lietuvos piliečiai. Mokydamiesi kartu, jie natūraliai ugdo gebėjimą bendradarbiauti su įvairių kultūrų atstovais. Tačiau jautėme, kad ir pačiame programos turinyje turėtume kitaip sudėlioti tam tikrus akcentus, visų pirma sustiprinti tarpkultūrinės kompetencijos ugdymą. Šiuolaikiniame vis labiau globalėjančiame pasaulyje tai yra viena iš kertinių kompetencijų. 

Ką konkrečiai pakeitėte studijų programoje, siekdami sustiprinti tarpkultūrinės kompetencijos ugdymą? 

Nuo naujųjų 2023–2024 mokslo metų buvusį pasirenkamąjį dalyką „Tarpkultūrinė komunikacija“ perkėlėme į privalomųjų dalykų bloką. Be to, kaip naują temą įtraukėme kultūrinių konfliktų valdymą. Siūlome įvairius privalomuosius ir pasirenkamuosius dalykus, skirtus vokiečių kalbos ir kultūros paveldui, vaidmeniui ir reikšmei Baltijos regione – apie tai mūsų programoje kalbėdavome ir anksčiau, tačiau nuo šiol šį turinį iškelsime į mažiausiai du atskirus dalykus, taigi skirsime jam daugiau dėmesio. 

Ar (ir kaip) prie studijų programos tobulinimo prisideda bendradarbiavimas su socialiniais partneriais? 

Jau kurį laiką svarbus mūsų partneris yra Goethe’s institutas Lietuvoje – jo kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja priklauso mūsų studijų programos komitetui, dalyvauja bakalauro baigiamųjų darbų gynimuose, teikia siūlymus dėl programos turinio.  

Nuo 2022 m. aktyviai bendradarbiaujame su kolegomis iš Hamburgo universiteto pagal germanistikos centrų partnerystės programą, šį bendradarbiavimą ketiname ir toliau plėtoti numatydami VU ir Hamburgo universiteto dėstytojų kartu dėstomus naujus dalykus, mobilumo langus studentams. 

Kalbant apie verslą, galima paminėti, kad ketiname aktyviau į studijų procesus įtraukti tarptautinius socialinius partnerius (šiuo metu užmegzti artimesni ryšiai su UAB „Reiz Tech“), taip dar labiau priartinsime Vokiečių filologijos programą prie darbo rinkos realijų. 

Kokios naujovės laukia jūsų studentų ateinančiais mokslo metais? 

Nuo 2023–2024 mokslo metų visiems VU studentams atsiveria individualiųjų studijų galimybė – visiškai laisvai pasirenkama studijų dalis. Tai reiškia, kad ir studijuojantieji vokiečių filologiją galės 25 proc. studijų formuoti patys: gilinti savo specializaciją rinkdamiesi daugiau germanistinių dalykų, plėsti bendrąjį išsilavinimą studijuodami bendrus universitetinius ar tarpkryptinius dalykus, mokydamiesi užsienio kalbų arba įgyti papildomų kompetencijų per kitų studijų programų dalykus savo ar kituose fakultetuose. 

Ko tikitės iš esamųjų ir būsimų studentų? 

Tikimės, kad mūsų absolventai bus ne tik puikūs vokiečių kalbos ir kultūros ekspertai, bet ir aktyvūs ir atviri pasaulio piliečiai.