Universitetas deklaruoja, kad studentai patys gali pasirinkti laisvuosius dalykus, tačiau kai kurie fakultetai, anot VU SA akademinių reikalų komiteto vadovo Mariaus Skuodžio, šią laisvę bando riboti – iš laiku duomenų bazėje pasirinkusių studentų reikalauja rašyti papildomus prašymus dekanui, kai kurie dėstytojai primygtinai siūlo pasirinkti tam tikrus dalykus, delsiama sukurti visuose fakultetuose vienodą kreditų perkėlimo iš vieno semestro į kitą tvarką.

Kiekvieno studento registraciją laisvajam dalykui duomenų bazėje tvirtina jo fakulteto prodekanas. Nėra dokumento, kuriame būtų numatyta, dėl kokių priežasčių jis gali nepatvirtinti studento pasirinkimo.

Akademinių reikalų prorektorė docentė Birutė Pociūtė nepalaiko studentų, besirenkančių laisvuosius dalykus kituose universitetuose. Tuo tarpu daugelis studentų nežino, kad laisvąjį dalyką galima rinktis ne tik iš duomenų bazės, bet ir peržiūrėjus kitų fakultetų studijų programas.

Dirbtinės kliūtys?

Septyni Filosofijos fakulteto (FilosF) socialinio darbo studentai „Civilizacijų istoriją“ kaip laisvąjį dalyką duomenų bazėje pasirinko pas Istorijos fakulteto profesorių Alfredą Bumblauską. FilosF studijų prodekanas doc. dr. Remigijus Bliumas studentų pasirinkimo duomenų bazėje pernai pavasarį nepatvirtino. „Jiems buvo pasakyta, kad tokio paties pavadinimo dalyką mūsų fakultete dėsto ne mažiau žymus tyrinėtojas (profesorius Vygintas Bronius Pšibilskis – aut. past.), ir nėra išmintinga kažko siekti toliau, kai yra šalia. Jiems buvo pasiūlyta apsvarstyti savo pasirinkimą“, – komentuoja prodekanas dr. doc. R. Bliumas.

Šie studentai turėjo rašyti asmeninius prašymus FilosF dekanui. Trys studentai vis dėlto pasirinko „Civilizacijų istoriją“ pas prof. A. Bumblauską, vienas studentas tą patį dalyką nusprendė studijuoti „gimtajame“ fakultete pas prof. V. B. Pšibilskį, likę 3 studentai pasirinko kitus dalykus.

VU SA akademinių reikalų vadovas M. Skuodis piktinasi: „Kodėl studentas, laiku duomenų bazėje pasirinkęs laisvąjį dalyką, turi dar kartą apsvarstyti savo pasirinkimą ir rašyti kažkokį asmeninį prašymą dekanui, kad leistų pasirinkti? Sudaromos dirbtinės kliūtys studijuoti tai, ką nori.“ Anot jo, duomenų bazė ir yra sukurta tam, kad studentai matytų visas dėstomų dalykų alternatyvas ir kursus galėtų pasirinkti elektroniniu būdu.

Prodekanas gali užkirsti kelią studento pasirinkimui

Akademinių reikalų prorektorė docentė B. Pociūtė, paklausta, ar yra dokumentas, kuriame būtų numatyta, dėl kokių priežasčių prodekanas duomenų bazėje gali nepatvirtinti studento pasirinkimo, atsakė: „Prodekanas iš viso gali pasižiūrėti ir nepatvirtinti. Jis yra Studijų programų komiteto pirmininkas. Be to, studento norai ne visada suderinami su fakulteto poreikiais ir galimybėmis.“

FilosF dekanas dr. docentas Kęstutis Dubnikas aiškina, kad prodekano pareiga – prižiūrėti ir tvirtinti studento pasirinkimus, jis turi teisę koreguoti studento individualiai susidaromos programos dalį: „Pavyzdžiui, prodekanas gali nepatvirtinti pirmakursio pasirinkimo laisvąjį dalyką studijuoti iš magistrantūros programos.“ Kitą pavyzdį, kodėl prodekanas galėtų nepatvirtinti studento pasirinkimo, pateikia prorektorė: „Jei teisininkas darbo teisę pasirenka, tarkim, Filologijos fakultete, o ji dėstoma ir Teisės fakultete, prodekanas gali užkirsti kelią studento pasirinkimui, nes teisininkui darbo teisę reikia išmanyti giliau, o Filologijos fakultete ji galbūt dėstoma probėgomis.“

Prorektorė primena, kad sumokėjęs pinigus studentas gali mokytis ir papildomai, „išeidamas“ už savo studijų programos ribų. Jei studentas nori pasirinkti daugiau dalykų, nei leidžia jo studijų programa, jis gali sudaryti laisvojo klausytojo sutartį.

Naudinga pritraukti studentus iš kitų fakultetų

VU SA atstovas Marius Skuodis pasakoja, kad daug ginčijamasi, ar studentams reikia mokytis kalbų, nors jie to nori. „Viename Senato posėdyje priėmėme sprendimą, kad studentams turi būti sudarytos sąlygos mokytis ir antros užsienio kalbos. Vienas dekanas per Senato posėdį pasakė: „Kai mes priėmėme tokį sprendimą, studentai norės mokytis, ir mes negalėsim jiems neleisti“, – pasakoja M. Skuodis.

Užsienio kalbų instituto direktorė dr. doc. N. Bražėnienė pasakoja, jog pasitaiko studentų, kurie skundžiasi, kad jiems neleidžia rinktis kalbų, liepia rinktis kitus dalykus. Viena iš priežasčių, kodėl kai kurie fakultetai nevykdo studijų nuostatų ir rekomenduoja rinktis laisvuosius dalykus savo fakultete, anot M. Skuodžio, yra perkrautos studijų programos: „Nesuspėjama išdėstyti visų atitinkamai studijų programai reikalingų dalykų ir bandoma tai kompensuoti laisvaisiais dalykais. Būna, kad dėstytojai pasako, jog turite pasirinkti būtent tokius dalykus, nes ateityje jų reikės, primygtinai siūlo pasirinkti, aiškindami, kad jei studentas nebus išklausęs to kurso, turės problemų“, – teigia M. Skuodis. Studentai įtaria, jog jiems trukdoma pasirinkti laisvuosius dalykus kituose fakultetuose dėl šios priežasties – kad pinigai iš fakulteto „neiškeliautų“ į kitą fakultetą.

Prorektorė doc. B. Pociūtė tokį įtarimą paneigia: „Fakultetai, neleisdami pasirinkti laisvųjų dalykų kituose fakultetuose ir liepdami pasirinkti savo fakultete, finansinės naudos neturi, mat laisvieji dalykai yra finansuojami iš atskiro fondo, jiems skirti pinigai yra atskirti nuo bendro fakulteto biudžeto. Kuo daugiau ir įdomesnių laisvųjų dalykų fakultetas pasiūlys, tuo didesnė tikimybė, kad į tą fakultetą ateis daugiau studentų iš kitų fakultetų ir fakultetas užsidirbs papildomų pinigų. Fakultetas iš savo biudžeto nemoka už studentus, kurie kitame fakultete pasirenka laisvuosius dalykus.“

Šį semestrą daugiausia lėšų iš laisviesiems dalykams skirto fondo gavo Užsienio kalbų institutas, Filologijos ir Ekonomikos fakultetai, mažiausiai – Chemijos, Komunikacijos bei Matematikos ir informatikos fakultetai.

Trūksta lankstumo perkeliant kreditus

Dauguma fakultetų nesudaro galimybių studentams perkelti laisvųjų dalykų kreditus iš vieno semestro į kitą. Tai reikalinga norint nepertraukiamai mokytis kalbos. „Blogai, kai studentas pradeda mokytis kalbą nuo nulio ir kreditų turi tik vienam semestrui. Reikia lankstesnės sistemos, kuri deklaruojama studijų nuostatuose. Ši problema egzistuoja daugelyje fakultetų, – pasakoja Užsienio kalbų instituto direktorė doc. dr. Nijolė Bražėnienė. – Praėjusį semestrą užsienio kalbas kaip laisvuosius dalykus buvo pasirinkę 1051 studentas, šį semestrą – 200 studentų mažiau.“ Docentė N. Bražėnienė teigia, jog taip yra todėl, kad studentai pavasario semestre neturi kreditų laisvajam dalykui. Direktorė priduria, kad kai kurie studentai, antrą semestrą nepasirinkę toliau mokytis kalbos, prisipažįsta, jog buvo per sunku.

Akademinių reikalų prorektorė doc. B. Pociūtė, paklausta, ar neturėtų būti sudaryta galimybė visų fakultetų studentams kilnoti laisvųjų dalykų kreditus, atsakė: „Fakulteto Studijų programų komitetas, neleisdamas atsikelti laisvųjų dalykų į kitą semestrą, elgiasi pagal kitą logiką – galvoja, kad, be kalbų mokymosi, tai studijų programai gali būti naudingi kiti dalykai. Laisvė yra pasirinkimas. Jei to pasirinkimo šiandien negali padaryti, vadinasi, negali. Gali būti, kad kalbą pradėsi mokytis kaip laisvąjį dalyką, o tęsi sumokėjęs už tai pinigus.“

VU dažniau būna donoras

Studentai turi teisę laisvuosius dalykus rinktis ne tik kitame fakultete, bet ir kitame universitete. Šia teise šį semestrą pasinaudojo tik trys VU studentės. Viena iš jų – Istorijos fakulteto studentė Rugilė Balkaitė, Vilniaus dailės akademijoje (VDA) lankanti „XX a. Lietuvos ir pasaulio dailės ir architektūros“ paskaitas. Dekanas patvirtino studentės pasirinkimą, tačiau ją nustebino, kai jis paklausė: „Ar jūsų netenkina mūsų siūlomi dalykai?“ Be to, anot studentės, reikėjo pildyti daug įvairių dokumentų, o tai, jos nuomone, atgraso daugelį studentų.

Akademinių reikalų prorektorė doc. B. Pociūtė prisipažino, kad jai iš principo nepatinka mintis, jog VU studentai laisvuosius dalykus renkasi kituose universitetuose: „Jei fizikai sakytų, kad jiems reikia medžiagų atsparumo – disciplinos, kuri dėstoma VGTU, samdytume dėstytoją. Mūsų laisvųjų dalykų pasiūla ne menkesnė nei kituose universitetuose. Su kai kuriomis aukštosiomis mokyklomis esame susitarę abipusio susitarimo principu. Bet VU yra didesnis donoras, mūsų galimybės yra didesnės duoti, o ne pasiimti iš kitų universitetų. Būtinybės studijuoti kituose universitetuose nematau.“

Jei fakultetas yra sudaręs sutartį su kitais universitetais, jie gali keistis studentais. Jei nėra sutarčių, studentai turi teisę kituose universitetuose studijuoti kaip laisvieji klausytojai.

Laisvuosius dalykus galima rinktis ne tik iš duomenų bazės

Akademinių reikalų prorektorė doc. B. Pociūtė aiškina, kad laisvieji dalykai turėtų būti orientuoti į būsimą studento karjerą, o egzotiškos disciplinos diplomo priedėlyje gali atrodyti juokingai. Planuojama, kad ateityje studentas turės iš karto pasirinkti daugiau laisvųjų dalykų, o ne rinktis juos kiekvieną semestrą.

Kanados, Pietų Afrikos, Vokietijos universitetuose ir VU atlikti tyrimai atskleidė, kad kitų universitetų studentai renkasi tuos dalykus, kurie pravers jų karjerai, o VU studentai – tuos, iš kurių lengviau gauti gerą įvertinimą. Būtent todėl nuo šio semestro laisvųjų dalykų pažymiai į bendrą konkursinę eilę nebebus įskaičiuojami. Iki tol vienuose fakultetuose jie būdavo įskaičiuojami, kituose – ne. Tikimasi, kad studentai sieks rinktis tai, kas jiems iš tiesų įdomu ir praverstų jų karjerai.

FilosF dekanas doc. K. Dubnikas įsitikinęs, kad jei sudaromas laisvųjų dalykų sąrašas, jau apribojama laisvė. „Studijų reikalus kuruojantys žmonės, dažniausiai prodekanai, pateikia dalykų sąrašą, kuriuose galėtų būti laisvų vietų, ir manoma, kad tą dalyką be prieš tai studijuojamų dalykų galėtų mokytis kitų fakultetų studentai“, – doc. K. Dubnikas aiškina, kaip sudaromas laisvųjų dalykų sąrašas duomenų bazėje.

Daugelis studentų nežino, kad kaip laisvuosius dalykus galima lankyti ir tas disciplinas, kurios nėra duomenų bazėje pateikiamame laisvųjų dalykų sąraše. Svarbu, kad studentas būtų išklausęs kitus kursus, jei tokių reikia.

FilosF Studentų atstovybės pirmininkė Skaistė Kerušauskaitė mano, kad laisvųjų dalykų sąrašas duomenų bazėje yra apgailėtinas: „Jeigu nori pasirinkti tikrai gerą dalyką, atsiribok nuo duomenų bazės ir pagal fakultetų programas ieškok dėmesio verto dalyko.“