Nauja mokslo metų pradžia į Varšuvos universitetą iš įvairiausių pasaulio šalių sukvietė apie 140 studentų, pasiryžusių studijuoti pagal tarptautinės universitetų asociacijos NOHA (Network on Humanitarian Assistance) sukurtą tarpuniversitetinę magistro programą, kuri yra orientuota į humanitarinę veiklą. Varšuvoje savaitę vyko intensyvioji programa – įvadas į šias magistro studijas.

2008 m. oficialiai į NOHA tinklą įsitraukusiam Vilniaus universitetui renginyje atstovavo Teisės fakulteto dėstytoja Renata Vaišvilienė, kuri atvyko koordinuoti pranešėjų paskaitos. Taip pat atstovavau aš, Teisės fakulteto trečio kurso studentė Minara Matulionytė. Dalyvaudama intensyviojoje programoje įgijau neįkainojamos tiek akademinės, tiek gyvenimiškos patirties.

Šiais metais NOHA asociacijos suformuluota kursų tema – „Globali humanitarinė sistema“. Tai buvo ašis, aplink kurią sukosi visa į keturias dalis suskirstyta NOHA intensyviosios programos savaitė.

Humanitarinė pagalba – žmogiškumas, neutralumas, nešališkumas ir nepriklausomybė

Pirmoje programos dalyje klausėmės dr. Catherine Bragg – Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojos humanitariniams reikalams. Iš visų pranešėjų išskiriu dr. C. Bragg, nes ji savo kalboje atskleidė humanitarinės veiklos ir globalios humanitarinės sistemos esmę. Pranešėja pabrėžė, kad humanitarinė pagalba skiriasi nuo kitų pagalbos formų tuo, jog remiasi žmogiškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomybės principais. „Jeigu atneši vandens žmogui, mirštančiam iš troškulio, tai dar nereiškia, kad esi humanitarinis darbuotojas“, – kalbėjo dr. C. Bragg.

Kitas svarbus pranešėjos išsamiai aptartas aspektas – tai išsakyta kritika termino „globali humanitarinė sistema“ atžvilgiu. Anot dr. C. Bragg, kiekvienas iš trijų šio termino komponentų yra diskutuotinas. Pavyzdžiui, komponentas „globali“ gali būti kritikuojamas todėl, kad daugiausia nukentėjusiųjų pirmąją ir pačią svarbiausią pagalbą gauna iš savo šeimos, draugų ir kaimynų, kol jokia pagalba iš išorės dar nėra suorganizuota. Tad labai svarbu nenuvertinti ir neignoruoti pirmosios pagalbos.

Kitų intensyviosios programos dalių metu gilinome žinias tame kelyje, kurio gaires nurodė dr. C. Bragg. Žymiausi humanitarinės veiklos specialistai skaitė paskaitas apie humanitarinės veiklos principus, humanitarinę sistemą ir nevyriausybines organizacijas, tarpkultūrinį sąmoningumą. Dėstytojai iš Libano, Indijos, PAR ir Indonezijos universitetų kalbėjo ne tik apie humanitarinės veiklos iššūkius jų šalyse, bet ir apie galimybę NOHA studentams atlikti stažuotę jų universitetuose.

Itin įdomi buvo trečioji programos dalis, kai buvome supažindinti su politinėmis ir humanitarinėmis perspektyvomis, gilindamiesi į civilių apsaugą. Savo žiniomis dalijosi ne tik humanitarinės teisės specialistai, bet ir brigadininkas generolas Jeanas Philippe’as Ganascia, buvęs tarptautinių ginkluotųjų daugianacionalinių ES pajėgų vadas Čade.

Tarsi realiame gyvenime

Labiausiai visus įtraukė ketvirtoji intensyviosios programos dalis – simuliaciniai mokymai. Tokio pobūdžio metodika nėra praktikuojama Vilniaus universitete. Simuliaciniai mokymai – tai darbas grupelėmis, kai reikia mąstyti, veikti ir priimti sprendimus taip, tarsi viskas vyktų realiame gyvenime.

Mums buvo pateikta išgalvota situacija neturtingoje valstybėje, kurioje vyksta ginkluoti konfliktai tarp dviejų etninių grupių, dėl to žmonės yra priversti kentėti, palikti savo namus ir gyventi itin blogomis sąlygomis. 140 studentų buvo suskirstyti į dvylika grupių, kurių kiekviena turėjo savo vaidmenį: abi ginkluoto konflikto šalys, kurios kovoja už savo teises, nevyriausybinės organizacijos, žiniasklaidos atstovai, vyriausybė, bažnytinės labdaros atstovai ir kiti. Kiekviena grupė, atlikdama savo vaidmenį, veikė atskiroje auditorijoje, turėjo savo elektroninį paštą ir „Skype“ prieigą, kad galėtų komunikuoti su išore. Taip pat vyko grupių atstovų susitikimai, spaudos konferencijos, netgi etninės grupės atstovų pagrobimas. Simuliaciniai mokymai vyko dvi dienas ir suteikė puikią galimybę praktikoje panaudoti teorines žinias, kurias įgijome pirmosios intensyviosios programos dalies metu.

Šie simuliaciniai mokymai atskleidė realybę: humanitarinė veikla pasaulyje įsiplieskiant naujiems ginkluotiems konfliktams ar vidaus neramumams tampa vis aktualesnė. Dalis magistrantų šią skaudžią tiesą jau buvo patyrę, nes prieš studijas dirbo pabėgėlių stovyklose, konfliktų zonose ar nevyriausybinėse organizacijose, koordinuojančiose humanitarinę pagalbą.

Viena komanda – ,,Kartu už humaniškumą!“

Intensyviųjų kursų savaitė Varšuvoje suteikė ne tik naudingų teorinių žinių, bet ir praktinių gebėjimų humanitarinės veiklos srityje. Savaitės pradžioje NOHA studentai atrodė labai skirtingi ne tik dėl tautybės, bet ir dėl įgyto bakalauro išsilavinimo įvairovės (teisės, politikos mokslų, žurnalistikos, psichologijos, medicinos studentai). Taip pat įvairus buvo ir magistrantų amžius – nuo 22 iki 35 metų. Tačiau visus magistrantus vienijo tas pats tikslas – ,,Kartu už humaniškumą!“ Savaitės pabaigoje pajutome, kad, nepaisant mūsų skirtybių, esame viena komanda, kurią suvienijo bendra patirtis Varšuvoje. Pasibaigus intensyviajai programai visi studentai išvyko į pasirinktus universitetus Vokietijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Belgijoje, Nyderlanduose studijuoti pagal NOHA magistro programą.

Nori tapti NOHA magistrantu ir tu? Tereikia užsukti į svetainę nohanet.org. Svarbiausia, turi paklausti savęs, ar nori tapti dalimi tarptautinės bendruomenės, kuri turi pareigą jausti ir jaučia moralinį imperatyvą padėti labiausiai pažeidžiamiems pasaulio gyventojams ir kuri aktyviai veikia vedama šio tikslo.