Asociatyvi „Unsplash“ nuotr.

Nors šalyje veikia platus nemokamos teisinės pagalbos taškų tinklas, apie šias paslaugas žino ne kiekvienas. Anot specialistų, vis dar vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad nemokamomis konsultacijomis gali pasinaudoti tik mažiausias pajamas gaunantys gyventojai.

Teisinių rūpesčių prispaustiems piliečiams jau kurį laiką nebūtina varstyti brangiai kainuojančių advokatų durų – nemokama pirminė teisinė pagalba teikiama visose savivaldybėse ir su jomis bendradarbiaujančiose įstaigose.

Viena jų – Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinika, gyventojus konsultuojanti ne tik gyvai, bet ir nuotoliniu būdu. Per išvystytą bibliotekų tinklą VU Teisės klinikos paslaugomis gali lengvai pasinaudoti ir kaimo gyventojai, kuriems suteikiama nemokama prieiga prie kompiuterizuotų darbo vietų.

Visgi, kaip pastebi įstaigos direktorė Viktorija Medžiaušaitė, dalis gyventojų nedrįsta naudotis jiems priklausančiomis paslaugomis, nes mano, kad jos skirtos tik mažiausiai uždirbantiems ar socialiai pažeidžiamiems asmenims.

„Svarbu skirti pirminę ir antrinę teisinę pagalbą. Tiesa, kad valstybės finansuojamas advokatas skiriamas tik tiems, kurių pajamos nesiekia nustatytų rėžių. Tačiau teisę į nemokamą pirminę pagalbą – teisines konsultacijas – turi kiekvienas Lietuvoje gyvenantis asmuo, nebent akivaizdu, kad ji jam nereikalinga“, – pabrėžia V. Medžiaušaitė.

Dažniausiai kreipiasi sutarčių ir šeimos teisės klausimais

Kaip aiškina VU Teisės klinikos direktorė, valstybės garantuojama pirminė teisinė pagalba apima platų spektrą paslaugų. „Tai – ir individualios teisinės konsultacijos, ir dokumentų (išskyrus kai kuriuos procesinius) rengimas, sutarčių peržiūra. Konsultantai padeda surasti ir suprasti konkrečiu atveju taikomus teisės aktus, pataria dėl ginčo sprendimo būdų ne teismo tvarka, ruošia taikos sutartis.“

Anot V. Medžiaušaitės, daugiausia klausimų sulaukiama sutarčių ir šeimos teisės srityse. Gyventojus domina skolų išieškojimas, žalos atlyginimas, palikimo priėmimas, išlaikymo nustatymas. Vis dažniau kreipiamasi dėl verslo steigimo, intelektinės nuosavybės apsaugos, darbuotojų teisių. Pasitaiko ir kurioziškų situacijų.

„Sykį kreipėsi žmogus, mažiausiai dvidešimt metų praleidęs visus įmanomus terminus pažeistoms teisėms apginti, – stebisi teisininkė. – Kitą kartą sulaukėme prašymo padėti gauti asmens tapatybės dokumentus dirbtinio intelekto sistemai.“

Konsultuoja ir studentai

Paprastai pirminę teisinę pagalbą teikia teisinį išsilavinimą turintys savivaldybių administracijos tarnautojai, darbuotojai, taip pat advokatai ar specialistai iš viešųjų įstaigų, su kuriais savivaldybės būna pasirašiusios sutartis.

VU Teisės klinikoje gyventojus konsultuoja teisės diplomo siekiantys studentai, kurių teikiamų paslaugų kokybę užtikrina kuratoriai – ilgametę patirtį sukaupę teisininkai, advokatai, dėstytojai. Teisės klinikos modelis ypač populiarus užsienio šalyse, nes studentams leidžia įgyti vertingos praktinės patirties, o visuomenei užtikrina didesnę nemokamų teisinių paslaugų pasiūlą.

Nuo dokumentų iki atstovavimo

V. Medžiaušaitės teigimu, dažnu atveju pirminės teisinės konsultacijos visiškai pakanka gyventojų poreikiams patenkinti. Tačiau jei situacija sudėtingesnė ar reikalauja dalyvavimo teisme, konsultantai rekomenduos kreiptis į advokatą ir padės užpildyti prašymą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos.

Antrinė pagalba apima dokumentų rengimą, gynybą ir atstovavimą išankstinio ginčo sprendimo institucijose bei teismuose, įskaitant vykdymo procesą. Nors egzistuoja situacijos, kai valstybė visiškai apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidas nepaisant asmens pajamų ir turto, vis dėlto dažniausiai ši pagalba nemokamai suteikiama tik tiems asmenims, kurių pajamos nesiekia tam tikro dydžio.

Daugiau informacijos