Dažnai pirmą kartą pradėję sekti savo išlaidas nustembame. Pasak ekonomistės prof. Jelenos Stankevičienės, nuostaba dėl to, kur dingsta pinigai, kyla todėl, kad prieš pradėdami sekti savo išlaidas jas įsivaizduojame vienaip, o mėnesio pabaigoje realūs skaičiai parodo visai kitą vaizdą. Tik tuomet suvokiame, kiek daug išleidžiame neplanuotai.

Naujausiame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode VU mokslininkės prof. J. Stankevičienė ir dr. Inga Radavičienė pasakoja apie pirkėjų įpročius, rinkodaros triukus ir pataria, kaip geriau valdyti savo asmeninius finansus.

Kodėl perkame?

Dr. I. Radavičienė sako, kad pirkimas nėra tik praktinė veikla: „Pirmiausia žmonės perka dėl to, kad jiems tai patinka. Be abejo, yra ir labai daug psichologinių, sociologinių tyrimų, kurie rodo, kad mes tikime, jog turtas mums suteiks saugumą. Mes vis dar esame smarkiai manipuliuojami reklamos, mes norime padaryti įspūdį kitiems žmonėms, mes pavydime kitiems.“ Ji pabrėžia, kad daugybė pirkinių kyla iš hedonistinių paskatų: „Pirkimas yra ir malonumas, ir atsipalaidavimas. O kai jis tampa impulsyvus, mes pradedame gailėtis, įsijungia kitos neigiamos emocijos.“

Anot prof. J. Stankevičienės, šiuo atveju ekonomikos ir finansų mokslas gali būti itin naudingas: „Ekonomikos pagrindinis uždavinys yra kaip, turint ribotus išteklius, šiuo atveju tai yra pinigai, patenkinti savo neribotus poreikius. Asmeninių finansų valdymo taisyklės mums ir padeda tą padaryti. Pirmiausia – kaip mums prioritetizuoti savo finansinius tikslus, pasirinkti svarbiausius.“

Svarbu išsikelti finansinius tikslus

Profesorė pabrėžia ir finansinių tikslų svarbą: „Svarbu turėti vienokį ar kitokį finansinį tikslą ar bent jį įsivaizduoti. Nes jei mes nežinome, kuria kryptimi judame, tai, kad ir ką darytume, mums viskas lyg ir tiktų. Taigi klausimas, ar mes norime sutaupyti, ar norime ką nors nusipirkti, ar išvykti atostogų.“

Ekonomistė rekomenduoja pradžioje pasirinkti patį artimiausią sau tikslą. Anot jos, taip bus lengviausia pradėti: „Jei šiuo metu galvojate, kur vasarą būtų gerai išvažiuoti atostogų, pradėkite savo finansus valdyti susiedami su šiuo tikslu. O tuomet įsivardykite sumą ir planuokite, kaip ją susitaupyti. Kai išmoksite valdyti finansus mažam tikslui, tuomet galėsite taupyti ir dideliam.“

Vis dėlto tikslai nebus įgyvendinami, jei pinigai bus leidžiami kitiems pirkiniams, nei planuota. „Jeigu jūs turite vieną tikslą, o pinigus leidžiate kitiems tikslams, tai suprantate, kad neartėjate prie to tikslo“, − sako prof. J. Stankevičienė. Todėl svarbu aiškiai suprasti, kur pinigai nukeliauja dabar: „Siūlyčiau pradėti nuo labai stambių pirkinių. Pavyzdžiui, komunalinės paslaugos, vaikų laisvalaikio veiklos, maistas. Kai turėsite tokias stambias išlaidų kategorijas, jums bus daug lengviau susekti smulkmenas, kurios mums atrodo ne visai svarbios, bet sukelia didelį finansinį efektą.“

Rinkodaros poveikis pirkėjams

Pirkėjams taip pat svarbu atpažinti ir rinkodaros poveikį. „Mums reikia pasistengti išmokti atpažinti rinkodaros triukus, suprasti, kad mumis manipuliuojama“, − sako dr. I. Radavičienė. Ji pateikia konkretų pavyzdį: „Nuomonės formuotojų pagrindinis tikslas yra mums įsiūlyti prekę. Ką jie daro? Jie sako, kad jei norite nuolaidos čia ir dabar, prenumeruokite turinį. Nuolatinis turinio priėmimas mus skatina veikti.“ Todėl, anot ekspertės, svarbu „didinti pastabumą ir valdyti matomą turinį, atšaukti mokamas ir naujienlaiškių prenumeratas“.

O ką daryti, jei pats pirkimas mums teikia malonumą? Prof. J. Stankevičienė siūlo paprastą sprendimą: „Siūlyčiau susiplanuoti pinigų sumą, kurią išleisite tokiems impulsyviems pirkiniams per mėnesį ar savaitę.“

Dr. I. Radavičienė atskleidžia, kad mokslininkai pastebėjo dažnėjantį reiškinį, veikiantį kaip terapija: „Pastaruoju metu yra pastebimas toks reiškinys kaip „window shopping“ – kai einama į parduotuves, žiūrima, matuojamasi, bet neperkama. Lygiai taip pat yra ir skaitmeninėje erdvėje: naršoma elektroninėse parduotuvėse, kraunami virtualūs krepšeliai, bet neperkama.“ Mokslininkės teigimu, toks elgesys žmones ramina, todėl pirkimas gali veikti ir kaip terapija. Anot jos, „pirkimas nėra vien tik blogis, jis tampa blogiu tada, kai mes po jo pradedame jausti kaltės jausmą arba perkame tiek, kad nebegalime išgyventi ir turime skolintis“.

Impulsyvaus vartojimo mastas

Vartotojiškumo tyrimai, pasak dr. I. Radavičienės, atskleidžia nerimą keliančias tendencijas, susijusias ir su mūsų finansais, ir su aplinkos tvarumu. „Peržiūrėję įvairius tyrimus, žinome, kad 72 proc. pirkimų yra impulsyvūs ir kad didžioji dalis pirkėjų neturi išankstinio pirkinių sąrašo. Maždaug nuo ketvirtadalio iki pusės pirkėjų vėliau apgailestauja bent dėl vieno pirkinio, dažniausiai dėl pirkinių gailisi jauni pirkėjai. Apie 6 proc. pirkėjų nurodo, kad pernai pirktus daiktus jau yra išmetę arba jų vis dar nenaudojo. Apie 7 proc. nurodė, kad daiktas vis dar neišpakuotas praėjus metams. Tokie yra vartotojiškumo tyrimai, kurie atskleidžia, kad pats vartojimas tampa netvarus. Mums yra formuojamas požiūris arba peršama elgsenos kaita. Tai reiškia, kad turime pradėti galvoti, ką mes perkame, ne tik dėl to, kad tai kenkia mūsų finansams, bet ir dėl to, kad tai žalinga ir gamtai bei aplinkai.“

Galiausiai prof. J. Stankevičienė kviečia į pirkimą žiūrėti atsakingiau: „Finansų teorijos požiūriu kiekvienas pirkimas ar prekės įsigijimas turėtų būti investicija. Pirkimas finansų moksle yra priskiriamas prie investicinių sprendimų. Taigi kuo mūsų sprendimas yra kokybiškesnis, tuo ir investicija yra geresnė. Reikia suplanuoti taip, kad kiekvienas pirkimas būtų gera investicija.“

Naujausio VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizodo galite klausytis čia.