Šiemet Nobelio premijos už laimėjimus ekonomikos srityje skirtos amerikiečių mokslininkams Elinor Ostrom ir Oliveriui E. Williamsonui už jų ekonomikos valdymo analizes. Kaip šiuos laureatus ir jų darbus vertina Lietuvos ekonomistai?

Paprašėme pakomentuoti Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedros vedėją prof. Povilą Gylį.

Kuo šie laureatai ir jų darbai įdomūs ir išskirtiniai?

Antrus metus iš eilės Nobelio ekonomikos premija suteikiama ekonomistams, kurie nepriklauso pagrindinei ekonomistų srovei, tai yra neoliberalams. Pernai Nobelio premiją gavo keinsistinių pažiūrų amerikietis Paulas Krugmanas už prekybos modelių ir ekonominės veiklos analizę, šiemet Elinor Ostrom (JAV) ir Oliveris Williamsonas (JAV), kurie taip pat nemano, kad ekonomika ir rinka yra tas pats. Jie kalba apie tokius dalykus, apie kuriuos 30 metų nebuvo madinga kalbėti, pavyzdžiui, apie bendrybių valdymą, kitaip sakant, apie viešųjų gėrybių kūrimą ir valdymą. Jie nagrinėja ne tik konkurencines ūkio subjektų veiklas, bet ir bendradarbiavimo, kooperacijos santykius ekonomikoje. Tiek firmų viduje, tiek išorėje. Jie mūsų laiko požiūriu originalūs tuo, kad kalba, pavyzdžiui, apie bendrąją nuosavybę. Tiesa, jie pripažįsta, kad bendroji, kaip ir privati, nuosavybė turi ir pliusų, ir minusų, stiprybių ir silpnybių. Jie nemano, kad ekonomikoje viską gali sutvarkyti nematoma ranka – reikalingas valdymas, vadinamieji valdysenos režimai (governance regimes). Jie supranta socialinės organizacijos reikšmę ekonomikai, taip pat ir tai, kad hierarchija, t. y. pakopiškumas, ūkiniuose procesuose gali būti teigiama, nors kartais ir susijusi su tam tikrais pavojais. Neoliberalai apie hierarchiją arba kalba labai blogai, arba šią problematiką išvis nutyli. O naujieji laureatai sako, kad valdžios hierarchijos gali būti ir efektyvios. Tai, ko gero, būtų pagrindiniai dalykai, kurie išskiria šiuos ekonomistus iš tris dešimtmečius dominavusios mados (filosofijos) ekonomikos moksluose.

Kokia šios premijos svarba? Kokią kryptį ji nubrėžia?

Premijos skyrimas šiems mokslininkams, kuriuos galima būtų priskirti holistams, rodo tam tikrą poslinkį, labai rimtą poslinkį ekonominėje mąstysenoje. Manau, tas poslinkis vyksta visame pasaulyje, kai pagrindinė srovė ekonomikos moksle – rinkos fundamentalizmas – laipsniškai užleidžia vietą sistemiškesnėms, holistinėms ekonomikos teorijoms. Šių premijų skyrimas atitinka šios dienos aktualijas. Tai nėra ėjimas prieš srovę, tai neprieštarauja dabartinių įvykių logikai, nes globali ekonominė krizė parodė tradicinio ekonominio mąstymo ribotumą. Ir atvėrė naujas galimybes vadinamiesiems holistiniams ekonomistams.

Ar mūsų ekonomistams laureatų pažiūros priimtinos?

Ekonomistų teoretikų Lietuvoje nedaug. O tarp tų, kurie aktyviai reiškiasi viešojoje erdvėje, vyrauja neolibaralai. Tačiau man laureatų pažiūros yra labai artimos. Elinor Ostrom darbus esu skaitęs ir citavau ne kartą, nes jie yra gana gerai žinomi, nors šie mokslininkai nebuvo pagrindinės ekonominės srovės ekonomistai. Kitaip sakant, jie nebuvo madingi, kai rašė savo pagrindinius veikalus. Jie tuo metu ėjo prieš srovę, dabar jie, manau, pakilime.

Pats priklausau prie tos srovės, mūsų prof. R. Lazutka irgi yra panašios mąstysenos žmogus. Laisvosios rinkos institutui šių metų premijos skyrimas, manau, nepatiks.

Ar mūsų mokslininkai atlieka kokius nors tyrimus toje srityje?

Lietuva labai maža ir teoretikų yra labai mažai. Ypač mažai ekonomistų, kurie turi teorines vizijas ir jas bando įgyvendinti konkrečiais tyrimais. Trūksta žmonių ir pinigų. Aš ekonominius procesus daugiau nagrinėju teoriškai, konkrečių tyrimų, susijusių su konkrečiom išvadom, neatlieku, nes tam neužtenka jėgų – universitete nėra tokių laboratorijų, nėra jaunų mokslininkų, kuriuos galėtum pajungti. Turiu pasakyti, kad aš teorinėj srity dirbu labai panašia kryptimi, nes esu holistinių pažiūrų ekonomistas.

Kalbino Liana Binkauskienė