Šiandien paskelbti Nobelio premijos laureatai fizikos srityje. Jais tapo profesoriai Isamu Akasaki (Japonija), Hiroshi Amano (Japonija) ir Shuji Nakamura (JAV). Premija jiems suteikta už našių mėlynų šviesos diodų, kurie leido sukurti ryškius ir energiją taupančius baltos šviesos šaltinius, išradimą.
VU Taikomųjų mokslų instituto (TMI) direktoriaus prof. habil. dr. Sauliaus Juršėno teigimu, ši premija buvo laukta, nes iki šiol puslaidininkiai daugiausia buvo paremti vien atomėmis medžiagomis, t. y. siliciu. „O čia yra labai įdomios medžiagos – dvinaris galio nitridas ir jo trinariai lydiniai su indžio ir aliuminio nitridais, kurių ne visi iki šiol galėjo būti traktuojami kaip puslaidininkiai. Priversti šias medžiagas šviesti buvo didelė problema. Jos pradėjo šviesti atsitiktinai dėl to, kad susidarė elektronus „sugaudančios“ lokaliosios būsenos, kurios suteikė galimybę gauti labai įdomų taikymą, t. y. mėlynos spalvos šviestuką“, – sako prof. habil. dr. S. Juršėnas.
„Šiandien vyksta vadinamoji kietakūnio apšvietimo revoliucija, kai įprasti šviesos šaltiniai po truputį keičiami šviesos diodais (LED), dar vadinamais šviestukais. Šios technologijos reikšmė gana didelė, nes, viena vertus, ji leidžia sutaupyti daug elektros energijos. Šiuo metu įvairiose pasaulio šalyse nuo 10 iki 90 proc. elektros energijos suvartojama apšvietimui“, – teigia TMI prof. habil. dr. Artūras Žukauskas. Pasak jo, mėlynų šviesos diodų naudojimas leistų sumažinti elektros energijos suvartojimą apšvietimui kelis kartus. Pasaulio mastu tai sudarytų šimtus milijardų dolerių per metus.
„Kitas svarbus aspektas tas, kad ši technologija leidžia sukurti vadinamąjį išmanų apšvietimą, nes tokie šviesos šaltiniai lengvai jungiami su kompiuteriais, tad galima programuoti šviesos šaltinių srautą ir spektrą“, – dar vieną mėlynų šviestukų taikymą akcentuoja prof. habil. dr. A. Žukauskas. Taigi atveriamos naujos galimybės apšvietimo technologijai. Pavyzdžiui, šviesos spektrą ir intensyvumą galima pritaikyti gatvių apšvietimui, senyvo amžiaus arba turinčių spalvinės regos defektą žmonių poreikiams, meno kūrinių apšvietimui, augalų auginimui.
Mėlynos spalvos šviestukais galima žadinti biologiškai aktyvius centrus, biologiškai aktyvias molekules, chlorofilus. Šie šviestukai atvėrė kelią ir ultravioletiniams šviestukams, kurie naudojami vandens gryninimui, biologinių objektų identifikacijai, taip pat kariniam ryšiui.
TMI direktoriaus teigimu, baltus šviestukus jau matome parduotuvėse. Jie paremti būtent profesoriaus Shuji Nakamuros pasiūlyta technologija – naudoti galio nitrido šeimos darinius. „Tai nauja puslaidininkių klasė. Šitie dariniai suteikė galimybę pagaminti puikias kietakūnes lempas, kurios dabar plačiai naudojamos ir ateityje pakeis įprastas lempas“, – prognozuoja prof. habil. dr. S. Juršėnas.
Prof. habil. dr. A. Žukauskas jau maždaug 12 metų vadovauja apšvietimo tyrimų grupei VU. Joje taip pat dirba profesoriai Rimantas Vaicekauskas ir dr. Pranciškus Vitta, talkina Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros tyrėjai. Ši grupė dirba šviestukų ir jų sistemų tyrimų, optimizavimo, charakterizavimo ir kitose kietakūnio apšvietimo nišinių taikymų srityse. Profesoriai Gintautas Tamulaitis, Kęstutis Jarašiūnas, Aivaras Kareiva, dr. Rolandas Tomašiūnas, dr. Tadas Malinauskas ir dr. Arūnas Kadys dirba naujų medžiagų, skirtų šviestukų gamybai, srityje.
Komentarų nėra. Būk pirmas!