2014 m. Nobelio taikos premija atiteko pakistanietei Malalai Yousafzai ir Indijos žmogaus teisių aktyvistui Kailashui Satyarthi. Apdovanojimas įteiktas už jų kovą su vaikų ir jaunimo priespauda, dedamas pastangas užtikrinti vaikų teisę į švietimą.

Skurdžiausiose pasaulio šalyse 60 proc. gyventojų sudaro asmenys, kuriems dar nesukako 25 metai. Dėl šios priežasties ypač svarbu, kad vaikai ir jauni žmonės nebūtų finansiškai išnaudojami ir turėtų teisę eiti į mokyklą bei kitaip tobulėti. Šių teisių užtikrinimas – privaloma sąlyga taikiam pasaulio vystymuisi. Nepagarba vaikų teisėms, brutalus jų pažeidinėjimas skatina smurto kultūrą, konfliktiškuose regionuose perduodamą iš kartos į kartą.

„Iš gausaus kandidatų būrio nebuvo lengva išrinkti laureatus, ypač kai tarp jų buvo popiežius Pranciškus, Edwardas Snowdenas, bet šie laureatai kartu labai gražiai dera. Jų išrinkimu norima atkreipti dėmesį į vaikų padėtį trečiojo pasaulio šalyse. Lyginant šią premiją su keliomis ankstesnėmis – tarkime, Europos Sąjungai, galbūt net ir Barakui Obamai, kai jis dar nebuvo per daug nusipelnęs, Michailui Gorbačiovui – mano nuomone, ši premija yra labai šviesi ir išties prasmingas sprendimas“, – teigė VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Šiaurės Europos studijų centro vadovas dr. Liutauras Gudžinskas.

Drąsiai tęsdamas Gandhi tradiciją, Kailashui Satyarthi rengė taikias demonstracijas ir protestus prieš nepilnamečių išnaudojimą. Jis prisidėjo prie tarptautinių vaikų teises įtvirtinančių konvencijų priėmimo. Anot dr. L. Gudžinsko, ši problema yra labai rimta ne tik pačioje Indijoje, kur vaikai atiduodami į vergiją arba laikomi labai sunkiomis sąlygomis, bet ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Afrikoje, kur vaikai verčiami ne tik dirbti, bet ir kariauti.

Pati dar būdama beveik vaikas, Malalai Yousafzai jau kelerius metus aktyviai kovoja už mergaičių teisę į išsilavinimą. Neišsigandusi patirtų sužalojimų, ji tapo puikiu pavyzdžiu, kad jauni žmonės patys gali prisidėti prie savo situacijos gerinimo. „Premijos skyrimas pakistanietei Malalai Yousufray simbolizuoja žinią, kad pasaulio bendruomenė nesitaikstys su radikalaus fundamentalizmo tendencijomis ir su tuo kovos“, – mano dr. L. Gudžinskas.

Pasak jo, vaikų gerovė, jų vieta, vaidmuo – šie klausimai aktualūs ne tik trečiojo pasaulio šalims, bet ir kitoms visuomenėms, įskaitant ir Lietuvos. Turime liūdnai pagarsėjusius vaikų namus, stringa įvaikinimo procesai, vaikų psichologinė savijauta yra ne tokia jau gera, paauglių savižudybės gana dažnas reiškinys, nepakanka valstybės investicijų į vaikų gerovę, viešą infrastruktūrą. Ši premija – simbolinis žingsnis, kuris gali priversti ir Lietuvos politikus, kitus veikėjus bei tarnybas pradėti skirti deramą dėmesį šiai sričiai. Tai tam tikri ženklai, kuriais Lietuvos politikai galėtų vadovautis imdami labiau rūpintis vaikais, jų teisėmis ir gerove.

Dr. L. Gudžinskas pabrėžė ir lyčių lygybės aspektą. „Daugelyje pasaulio šalių moterų diskriminacija yra reali problema. Jungtinės Tautos neseniai pradėjo į tai orientuotą kampaniją“, – pažymėjo jis.