Elektroninės mokslo duomenų bazės – vienas pagrindinių mokslininkų ir studentų naudojamų šaltinių, kuriuose publikuojama ir saugoma mokslinė produkcija: elektroniniai žurnalai, knygos, tyrimai, statistinė ir kitokia informacija. Pasibaigus ES finansuojamam projektui, kuris dengė didžiąją dalį prenumeratos mokesčio, Vilniaus universiteto (VU) bendruomenė nuo balandžio 1 d. turės tenkintis mažesniais duomenų bazių kiekiais. Prieigos teks atsisakyti daugiau nei prie 30 iki šiol turėtų duomenų bazių – tai reiškia, kad mokslininkai ir studentai praras galimybę per VU biblioteką jungtis prie šimtų tūkstančių elektroninių mokslinės informacijos išteklių.

Projektas gelbėjo daugiau nei 10 metų

Duomenų bazių prenumeratą užtikrinantis projektas „eMoDB: elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai“ daugiau nei dešimt metų finansavo didžiąją dalį duomenų bazių, kuriomis naudojosi ne tik VU, bet ir kitų Lietuvos universitetų, kolegijų, mokslo institutų bendruomenė – nuo mokslininkų, tyrėjų iki studentų. Paskutinio projekto etapo, trukusio pastaruosius ketverius metus, bendras biudžetas siekia 31,5 mln. eurų. Iš jų per 26 mln. eurų padengė ES fondas, likusią dalį – 4,7 mln. eurų – skyrė pačios projekte dalyvavusios mokslo institucijos. VU įnašas šiame etape buvo didžiausias – 1,2 mln. eurų.

Pasibaigus ES struktūrinių fondų finansavimui, sutaupytos projekto lėšos (2,7 mln. eurų) paskirtos dalies prenumeratų (11 duomenų bazių) 2021 m. licencijoms įsigyti. Deja, anot VU bibliotekos generalinės direktorės Irenos Krivienės, projektui pasibaigus joks universitetas Lietuvoje be Vyriausybės paramos nėra ir greičiausiai nebus pajėgus vienas padengti visų šimtatūkstantinių prenumeratos sumų.

„Priklausomai nuo konkrečios duomenų bazės, metinė licencija gali kainuoti nuo kelių tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių eurų. Pavyzdžiui, vienos populiariausių duomenų bazių VU bibliotekoje – Science Direct Journals – metų prenumerata VU bibliotekai kainuoja apie 270 tūkst. eurų (visoms Lietuvos mokslo institucijoms kaina siekia 1 mln. eurų). Įvairių bazių reikia dešimtimis, kad būtų užtikrinti visų moksline veikla užsiimančių tyrėjų poreikiai“, – sako I. Krivienė. Finansavimo klausimas, anot direktorės, buvo svarstomas Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje, tačiau, neatsiradus papildomų lėšų, VU bendruomenė bus priversta susitaikyti su esama situacija ir su daug mažesniu duomenų bazių kiekiu.

Šiuo metu VU bibliotekos paslaugų vartotojai turi prieigą prie 90 prenumeruojamų duomenų bazių, kuriose yra apie 616 tūkst. pavadinimų dokumentų. Projektui pasibaigus bendras visų turimų duomenų bazių skaičius sumažės iki 58 (visas sąrašas čia).

Dokumentų panaudos skaičius – milijoninis

Tai, kad duomenų bazės yra itin svarbūs informacijos ištekliai VU bendruomenei, rodo itin aukšti panaudos rodikliai. Bibliotekos duomenimis, per praėjusius 2020 metus VU mokslininkai, dėstytojai ir studentai iš duomenų bazių parsisiuntė ar neatsisiųsdami perskaitė daugiau nei 1,7 mln. viso teksto dokumentų, ir skaičiai kasmet vis didėja.

I. Krivienės teigimu, elektroninių išteklių, reikalingų mokslo ir studijų procesams, poreikio augimo tendencija yra būdinga viso pasaulio akademinėms bibliotekoms, beveik dešimt metų ji matoma ir VU bibliotekoje. „Jų panauda ypač padidėjo pastaraisiais metais. Pavyzdžiui, lyginant su 2019 m., viso teksto dokumentų atsisiuntimų skaičius 2020 m. išaugo beveik 26 proc.“, – sako bibliotekos direktorė.

Šį staigų pastarųjų mėnesių el. išteklių panaudos augimą galima sieti su pandemija, kai  studijoms ir darbui persikėlus į namus labiau nei bet kada svarbus tapo patogus, greitas, laiko ir erdvės neapribotas el. dokumentų pasiekiamumas.

Daugiausia parsisiuntimų fiksuojama iš daugiadalykių, dar vadinamų universaliomis duomenų bazių, kuriose prieiga suteikiama prie įvairių sričių mokslinės informacijos. Statistiniai duomenys rodo, kad vien iš Science Direct Journals praėjusiais metais VU studentai ir dėstytojai parsisiuntė net 330 tūkst. viso teksto dokumentų, iš Academic Complete (ProQuest) – beveik 280 tūkst. dokumentų, iš SpringerLink Journals ar Wiley Online Library – daugiau nei po 100 tūkst.

Kai kurios duomenų bazės tyrėjams ypač reikšmingos dėl jose pateikiamų mokslo vertinimo rodiklių, kuriais remiantis analizuojami mokslininkų, mokslo institucijų pasiekimai, mokslinių žurnalų kokybė, prestižas. Vienõs tokių – Scopus duomenų bazės, pateikiančios citavimo informaciją – VU bendruomenė nuo balandžio 1 d. prenumeruojamų išteklių sąraše nebeišvys.

Būtinos moksliniuose procesuose

Nors labiausiai naudojamų duomenų bazių prenumerata bus išsaugota VU lėšomis, likusių netekimas gali neigiamai paveikti mokslininkų darbą. VU TSPMI dėstytojos dr. Nerijos Putinaitės teigimu, jau ir anksčiau VU buvo prenumeruojamas duomenų bazių minimumas ir šalyse, kuriose vykdomas mokslas, vyriausybės skiria lėšų šių bazių prenumeratai. Pasak mokslininkės, tam, kad mokslininkai galėtų tyrinėti ir tai darytų kokybiškai, duomenų bazės yra gyvybiškai būtinos.

„Tai yra tas pats, kas mechanikui atsuktuvas ir varžtai ar vinių kalėjui – plaktukas. Be to ne tik gero mokslo, bet jokio mokslo nepadarysi. Nėra duomenų bazių – mokslo tyrimai negali vykti“, – savo asmeninėje Facebook’o paskyroje teigė dr. N. Putinaitė, reikšdama nusivylimą dėl duomenų bazių mažėjimo.

Tuo, kad elektroniniai ištekliai ypač reikalingi mokslininkų darbe, neabejoja ir VU mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė. Anot jos, visapusiška prieiga prie šių mokslo duomenų šaltinių jau yra tapusi neatsiejama mokslo infrastruktūros dalimi, darančia reikšmingą poveikį mokslo procesui, jo kokybei, tyrėjų ugdymui ir kompetencijoms, vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų tarptautiniam konkurencingumui.

„Tvarios ir ilgalaikės investicijos į prieigą prie mokslo duomenų bazių privalo tapti būtinąja mokslo veiklų bazinio finansavimo dalimi, taip užtikrinant tyrėjams galimybę naudotis naujausiomis mokslo žiniomis bei duomenimis ir kuriant būtinas prielaidas tolesnės MTEP plėtros perspektyvai“, – teigia prorektorė.

Duomenų bazių trūkumas atsilieps ir studentams, kuriems el. ištekliai jau tapo viena svarbiausių priemonių, naudojamų ruošiantis paskaitoms ir rengiant atsiskaitomuosius darbus. „Prieiga prie įvairiausių mokslo leidinių ir elektroninių duomenų bazių mums, studentams, turi didelę reikšmę studijų procese“, – sako VU Studentų atstovybės prezidentas Justas Kvederavičius. Anot studentų atstovo, mokymosi išteklių įvairovė, jų kokybė ir prieinamumas yra neatsiejama kokybiškų studijų dalis, mat tai sudaro pagrindą studento savarankiškam darbui.

Šioje sudėtingoje situacijoje, įvertinus duomenų bazių panaudą, aktualumą ir turinio kokybę, buvo sudarytas svarbiausių duomenų bazių sąrašas ir jų prenumerata pagal turimas galimybes buvo pratęsta, taip išsaugant prieigą prie pačių svarbiausių elektroninių išteklių. 

Visą nuo balandžio 1 d. prenumeruojamų ir nepratęsiamų duomenų bazių sąrašą galite rasti čia.